Bene prestižiškiausią architektūros – Pritzkerio – premiją paprastai įteikiama žymiems pasaulio architektūros kūrėjams, kurių darbai ar stilistika yra žinomi bei lengvai atpažįstami visame pasaulyje. Šių metų Pritzkerio premija paskirta žmogui, kuris plačiai nėra žinomas. Dar daugiau – jis tiesiog vengia turėti savo stilių ar būti atpažįstamas.
2025 metų Pritzkerio premija, dažnai pelnytai vadinama „architektūros Nobeliu“, neseniai paskirta tarptautiniu mastu beveik nežinomam architektui Liu Jiakunui (Liu Jiakun). Kinų architektas didžiąją savo keturių dešimtmečių karjeros dalį praleido kurdamas neapdovanotus akademinius pastatus, muziejus ir viešąsias erdves savo gimtajame Čengdu mieste, Kinijos pietvakariuose. Jo „žemųjų technologijų“ architektūros estetiką įtakojo savita kūrybinės strategijos samprata.
Kinijos statybų bumo eroje L.Jiakunas nuosekliai kūrė leisdamas kiekvienai vietai bei jos istorijai, gamtai, tradicijoms formuoti architektūrą, o ne atvirkščiai. Nesvarbu ką projektuoji, metodika yra svarbiau nei pati kuriama forma. 2025 metų Pritzkerio architektūros premijos žiuri kinų kūrėją pagerbė būtent už „strategiją, bet ne stilių“. „Stengiuosi iš visų jėgų įsiskverbti į vietą bei ją suprasti… tada, kai ateis tinkamas laikas, atsiras ir pastato idėja“, – savo kūrybinį principą išdėstė pats 68 metų architektas. Jis įsitikinęs, jog stilius, nors ir suteikia galimybę kitiems kūrėją prisiminti, tačiau ir verčia jį prarasti tam tikrą laisvę.
L.Jiakun įmonė „Jiakun Architects“ per 3 dešimtmečius įgyvendino daugiau nei 30 projektų – visus Kinijoje. Architektas kūrybinio įkvėpimo dažniausiai ieškojo savo šalies istorijoje. Pavyzdžiui, tradiciniai paviljonai įtakojo jo Imperatoriškųjų krosnių plytų muziejaus Sudžou plokščią stogo karnizą, o Šveicarijos farmacijos įmonei „Novartis“ suprojektuoti Šanchajaus kvartalo balkonai primena daugiapakopę pagodą. Vis dėlto, anot paties autoriaus, šie žvalgymaisi į praeitį niekada nebuvo vien dėl istorijos. Pasak jo, žiūrima labiau į pačią tradiciją, bet ne formas, kurias ši tradiciją išreiškia. Tradicinės architektūros elementai čia interpretuojami funkcionaliai ir šiuolaikiškai, o ne kaip duoklė praėjusiam laikui.
Parengta pagal „Pritzker Architecture Prize“ informaciją.
Titulinė nuotrauka: 2025 metų Pritzkerio architektūros premijos laureatas Liu Jiakunas, Foto: „Pritzker Architecture Prize“.
Luyeyuan akmens skulptūrų meno muziejus (arch. L.Jiakun). Foto: Bi Kejian.
Luyeyuan akmens skulptūrų meno muziejus (arch. L.Jiakun) Foto: Bi Kejian.
„Novartis“ kvartalas Šanchajuje(arch. L.Jiakun). Foto: „Arch-Exist“.
„Novartis“ kvartalas Šanchajuje(arch. L.Jiakun). Foto: „Arch-Exist“.
Sičuano dailės instituto skulptūros katedra (arch. L.Jiakun). Foto: „Arch-Exist“.
Sudžou imperatoriškosios krosnies plytų muziejus (arch. L.Jiakun). Foto: Yao Li.
Sudžou imperatoriškosios krosnies plytų muziejus (arch. L.Jiakun). Foto: Yao Li.
Sudžou imperatoriškosios krosnies plytų muziejus (arch. L.Jiakun). Foto: Yao Li.
Viešasis kompleksas „Vakarinis kaimas“ Čengdu mieste (arch. L.Jiakun). Foto: Chen Chen.
Viešasis Kompleksas „Vakarinis kaimas“ Čengdu mieste (arch. L.Jiakun). Foto: Chen Chen.
Erlango miesto Tianbao urvų rajono atnaujinimas (arch. L.Jiakun). Foto: „Arch-Exist“.
