Jau rytoj Lietuvoje prasidės didžiausias kultūros paveldo pažinimui skirtas renginys, vykstantis visoje Europoje – Europos paveldo dienos. Jis dar kartą atkreips visuomenės dėmesį į gausius šalies kultūros klodus. Visoje Lietuvoje gausus kultūrinių įvykių renginys šiemet vėl užsuks ir į Birštoną.
MIKROISTORIJOS METODAS IR KURORTŲ BUMAS
Kaip praneša Birštono savivaldybė, trimis renginiais skirtingose Birštono vietose bus kviečiama pasikalbėti apie senąją Birštono architektūrą.
Pirmoji paskaita numatyta jau šeštadienį, rugsėjo 7 dieną 13 val. viešbučio „DOMUS“ konferencijų salėje. Prof. dr. Marija Drėmaitė skaitys paskaitą „Architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis Birštone: Kunigų sanatorija „Tulpė“ ir kitos įdomybės“. Paskaitos impulsu tapo 1937 m. Birštone pastatyta kunigų sanatorija „Tulpė“, kurią suprojektavo žymus tarpukario modernistas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Šis pastatas paskatino užduoti tris klausimus: Kodėl kunigų sanatorija? Kodėl Birštonas? Kodėl Landsbergis? ir kokie ryšiai juos sieja? Taikant mikroistorijos metodą paskaitoje bus ieškoma ryšių, susijusių su tarpukario Birštono kurorto architektūrine ir urbanistine raida.
Rugsėjo 10 dieną antradienį, 17.00 valandą Birštono Kurhauze, dr. Viltė Migonytė-Petrulienė skaitys paskaitą „Birštonas. Weekend’ų kurortas tarpukariu (1918-1940)“.
XIX a. pab. užgimęs ir XX a. pradžioje itin paspartėjęs modernios laisvalaikio kultūros formavimasis neaplenkė ir Lietuvos. Šis reiškinys ypač suintensyvėjo atkūrus Nepriklausomybę, kai visoje šalies teritorijoje formavosi „kurortų tinklas“ su jam būdingais architektūriniais poilsio kultūros ženklais: kurortiniam laisvalaikiui, gydymui (reabilitacijai) ir gyvenimui pritaikytais ir naujai pastatytais vasarnamiais, vilomis, kurhauzais, restoranais, sanatorijomis, gydyklomis, poilsio namais, prekybinės paskirties objektais, maudyklėmis, paviljonais, persirengimo kabinetais, biuvetėmis. Birštonui šiame kontekste teko ypatingas vaidmuo, kadangi lenkams užėmus Vilniaus kraštą tai buvo vienintelis balneologinis kurortas Lietuvoje. Būtent tarpukariu, 1924 m. kurorto valdymą perėmus Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijai, Birštonas suklestėjo. Vos per keletą metų iškilo ne tik gausybė privačių vilų, bet ir architektūriniu požiūriu itin vientisas viešųjų paslaugų kompleksas, kurio didelė dalis pasiekė mūsų dienas. Birštono kurorto savitumą nušvies tarpukario poilsio kultūros ir architektūros tyrinėtoja dr. V.Migonytė-Petrulienė.
APIE VACLOVĄ MICHNEVIČIŲ IR RENESANSĄ
Rugsėjo 12 dieną ketvirtadienį, 17 valandą Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje dr. Rasa Butvilaitė skaitys pranešimą „Neogotikos meistras Vaclovas Michnevičius ir Birštono šv. Antano Paduviečio bažnyčia“.
Vaclovas Michnevičius (1866–1947) – inžinierius, vienas produktyviausių XIX a. pab. – XX a. I p. Lietuvos architektų. 1893 m. atvykęs dirbti į Vilnių greitai pasižymėjo kaip talentingas, įvairiapusis projektuotojas, gebantis dirbti tiek pasaulietinės, tiek sakralinės architektūros srityje. Šiandien jam priskiriama daugiau nei 30 bažnyčių, pastatytų Lietuvos ir dab. Baltarusijos teritorijoje. Beveik visos jos atstovauja tuo metu madingą neogotikos stilių. Birštono šv. Antano Paduviečio bažnyčia – ne išimtis. Apie tai, kokią vietą šis paveldo objektas užima žymaus architekto kūrybos kontekste bei pačią kūrėjo asmenybę daugiau sužinosite meno istorikės, architektūrologės dr. Rasos Butvilaitės paskaitoje.
O rugsėjo 13 dieną, penktadienį, 17 valandą Birštono Kurhauze, Birštono muziejus, dalyvaudamas Muziejų kelio renginių cikle „Europos ženklai Lietuvoje: renesansas“, surengs renesanso vakarą – aktoriai Vladas Bagdonas ir Birutė Mar skaitys renesanso laikų poeto, karaliaus Žygimanto Augusto sekretoriaus, Jan Kochanowski poemų eiles, jiems akomponuos senosios muzikos ansamblis „Chiaroscuro“.
Parengta pagal Birštono muziejaus informaciją.
Titulinė nuotrauka: ©PILOTAS.LT
