Lietuvos nacionalinis muziejus ir Lietuvos archeologijos draugija organizuoja XXI archeologijos vakarus – Marijos Gimbutienės skaitymus. Programoje – 7 susitikimai, 11 pranešimų, beveik 20 pranešėjų ir archeologinių atradimų žemėlapis, nusidriekęs nuo Ukmergės iki Egipto nekropolių.
APRĖPS DAUGELĮ ARCHEOLOGIJOS MOKSLO TEMŲ
Vasario 15 dieną prasideda XXI Marijos Gimbutienės skaitymai. Iki pat gegužės mėnesio netikėtais tyrimų rezultatais ir naujausiais archeologiniais duomenimis dalinsis šios srities profesionalai ir žinovai. Archeologijos vakarai vyks Lietuvos nacionalinio muziejaus Senojo arsenalo salėje (Arsenalo g. 3, Vilnius) 18 val. Susitikimų tiesiogines transliacijas bus galima stebėti ir Lietuvos nacionalinio muziejaus YouTube paskyroje.
Jau 20 metų Lietuvos nacionaliniame muziejuje rengiami archeologijos vakarai visuomenei, skirti žymiausiai lietuvių archeologei, Senosios Europos civilizacijos tyrėjai ir archeomitologijos krypties kūrėjai prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994). 2024 m. susitikimai aprėps daugelį archeologijos mokslo temų: naujausius projektus, tyrinėjimus ir atradimus, materialinės kultūros studijas, drabužių rekonstrukciją, laidoseną ir Lietuvos archeologų patirtį tyrinėjant žymius užsienio archeologijos paminklus.
Jau vasario 15 d. Marijos Gimbutienės skaitymus pradės pasakojimas apie 2013 m. birželį Šventosios upėje Ukmergėje atsitiktinai rastą unikalų raginį kirvį. Nuo Baltijos šalių iki Lenkijos, Baltarusijos, ir Rusijos nusidriekusi raginių dirbinių tradicija atskleidžia, kad šis išskirtinis radinys – apeiginės praktikos dalis.
NUKELS Į LIEPORIUS IR XVII AMŽIŲ
Antrasis skaitymų vakaras bus skirtas Šiaulių miesto pietiniame pakraštyje įsikūrusiems Lieporiams. Per trejus archeologinių tyrimų metus Lieporių kapinyne ištirti 96 kapai ir surinkti 472 radiniai, kurie leidžia apibūdinti ne tik šios vietos laidosenos ypatybes, bet atskleidžia ir bendruomenės gyvensenos bruožus, jos socialinius ryšius, vidinę organizaciją ir pasaulėžiūrą. Tą patį vakarą susirinkę klausytojai galės išgirsti ir apie retą radinį iš Šereitlaukio. Ar šiame kapinyne rastos šukos gali daugiau papasakoti apie moterų papročius?
Kovo 14 d. dėmesys kryps į vaškinę Dievo Avinėlio sakramentaliją, kuri nukels į XVII amžių. Sprendžiant iš įrašų, šis unikalus artefaktas pašventintas per 1612 m. Velykas – septintaisiais popiežiaus Pauliaus V pontifikato metais. Religinę temą plėtos ir pranešimas, skirtas prieš trejus metus buvusių Šv. Stepono kapinių teritorijoje Vilniuje rastam religiniam medaliukui. Radinys, puoštas prabangiu kutu, tikėtina, yra vienintelis toks Lietuvoje.
Ketvirtajame vakare bus kviečiama tyrinėti sorų auginimo tradicijas. Senojoje žemdirbystėje soros vaidino svarbų vaidmenį iki pat XV a., o vėlesniais šimtmečiais jų vartojimas gerokai sumenko. Kodėl taip įvyko, sužinoti bus galima jau kovo 28 d.
PRIMINS SU GELEŽIES METALURGIJA SUSIJUSIAS VEIKLAS
Žmonija su metaline geležimi susipažino prieš beveik 5.000 metų, tačiau dar ilgokai užtruko, kol išmoko geležį išgauti iš rūdos. Balandžio 11 d. bus galima plačiau išgirsti apie Kazlų Rūdos turizmo ir verslo informacijos centro inicijuotą projektą „Balų rūdą paversti auksu“, siekiantį priminti su geležies metalurgija susijusias veiklas ir amatus ir formuoti vietovių regioninį identitetą.
Priešpaskutinis, šeštasis, vakaras klausytojus nukels į tolimąją Sakarą – senovės Egipto Memfio miesto nekropolį. Nedaug kas žino, kad sudėtinguose tarptautiniuose tyrinėjimuose dalyvavo ir mūsų tautiečiai. Svarbiausiais atradimais ir asmeniniais įspūdžiais pasidalins misijoje dalyvavusi lietuvė archeologė. Antroje susitikimo dalyje mintimis grįšime į Lietuvą – bus pasakojamos retų bronzinių dirbinių istorijos ir apžvelgiamas jų kontekstas. Skaičiuojama, kad nuo 2016 iki 2023 m. ieškant metalo ieškikliais ar atsitiktinai mūsų šalyje rasta 10 retų bronzos amžiaus dirbinių.
Gegužės 9 d. vyksiančiame paskutiniame susitikime bus diskutuojama apie vilnietišką kostiumą. Ar galima atkurti vilnietiškos aprangos akcentus ir su kokiais didžiausiais sunkumais susiduriama? Skaitymų ciklą užbaigs Vilniaus piliakalnio su papiliais ir gyvenviete teritorijoje aptiktų kapų archeologinių tyrimų apžvalga. Bus aptariami 1989 ir 2021 m. vykdytų tyrimų duomenys bei jų sąsaja su istoriniais įvykiais.
Parengta pagal Lietuvos nacionalinis muziejaus informaciją.
Titulinė nuotrauka: Lietuvos nacionalinio muziejaus.
