PANAIKINO APSAUGĄ: Paveldosaugininkai nusprendė P.Cvirkos paminklo nebesaugoti

Vakar, rugpjūčio 24 dieną įvyko nuotolinis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdis. Jame buvo svarstomi pastaruoju metu daug aistrų visuomenėje kėlę Petro Cvirkos paminklo sostinėje ir skvero Pylimo, Pamėnkalnio gatvių sankryžoje klausimai. Ilgai diskutavusi, paveldosaugininkų taryba nutarė P.Cvirkos paminklui apsaugos nebetaikyti.

PAVELDOSAUGININKŲ TARYBA NEBUVO VIENINGA
Kaip praneša Kultūros pavaldo departamentas prie Kultūros ministerijos, svarstant Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą dėl apsaugos P.Cvirkos paminklui Pylimo g., netaikymo, nutarta paminklui apsaugos netaikyti (5 balsavo už, 2 balsavo prieš).
Toks sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išvadomis apie P.Cvirkos veiklą bei Kultūros ministro 2021 m. liepos 12 d. įsakymo „Dėl kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymo „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 10.4 punktu, kuriuo remiantis, sprendžiant dėl teisinės apsaugos reikalingumo nevertinami objektai, kuriuose vaizduojama arba kurių sudedamoji dalis yra <…> „už okupacinių režimų vykdytas Lietuvos gyventojų represijas atsakingų Vokietijos nacionalistų partijos ar SSRS komunistų partijų vadovų, narių ar kitų asmenų atvaizdai“. Rekia paminėti, kad paminklas į Kultūros vertybių registrą iš praėjusio šimtmečio aštuntame dešimtmetyje sudaryto LTSR kultūros paminklų sąrašo buvo perkeltas automatiškai, be jokio svarstymo.

DĖL PERKĖLIMO NUSPRĘS VILNIAUS SAVIVALDYBĖ
Paminklui panaikinus apsaugą, Vilniaus miesto savivaldybė spręs klausimą dėl jo perkėlimo į kitą vietą. Kaip nuotoliniame posėdyje sakė vicemeras Valdas Benkunskas, jau kalbėta su Lietuvos nacionaliniu muziejumi dėl tokios erdvės su atitinkama informacija įrengimo.
Posėdyje aptartos ir skvero vertingosios savybės. Kad ateityje skveras, kuriame šiuo metu kaip dominantė stovi P.Cvirkos paminklas, nebūtų užstatytas, buvo svarstytas ir Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektas dėl apsaugos Vilniaus m. Pylimo, Pamėnkalnio gatvių skverui suteikimo.
Vertinimo taryba rengtam akto projektui turėjo pastabų, todėl buvo priimtas sprendimas atidėti sprendimo priėmimą ir svarstyti klausimą pakartotinai, kai bus gautas akto projektas, patikslintas pagal Vertinimo tarybos pastabas.

SKVERO MAŽINTI IR DARKYTI NELEIS
„Skverą įtraukus į Kultūros vertybių registrą tikrai nebus galimybės jį sumažinti, sudarkyti ar užstatyti naujais statiniais, ko labiausiai visuomenė, kėlusi šį klausimą, ir bijo. Skvero plotas nebus pakeistas, bus išsaugotas reljefas, želdiniai, takų struktūra, laiptai. Siekiama, kad skvero „įpaveldinimas“ neužkirstų kelio tolimesniam jo tvarkymui ir naujų šiuolaikinių elementų įvedimui (pavyzdžiui, kad šiuo skveru iki Tauro kalno galėtų pravažiuoti ir mamos su vaikų vežimėliais, ir neįgalieji). Paminklas P.Cvirkai galės būti iškeltas arba paliktas – tai jau bus savivaldybės kompetencija ir priklausys nuo sutarimo tiek savivaldybės taryboje, tiek su miesto gyventojais. Gal atsiras ir nestandartinių pasiūlymų dėl šio paminklo  vietos ir aplinkos tvarkymo. Dar svarbu pažymėti, kad skveras patenka į Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu teritoriją, joje (kvartale Nr. 31) skveras yra saugomas kaip žalia visuomenei atvira erdvė ir turi būti tvarkomas tiek pagal kultūros  paveldo, tiek pagal želdynų įrengimą ir priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus. Tad šios teritorijos užstatymas teisiškai nėra įmanomas“, – sakė KPD direktorius Vidmantas Bezaras.
PILOTAS.LT žiniomis, P.Cvirkos pamnklą žada perimti Nacionalinis muziejus.
Parengta pagal Kultūros paveldo departamento informaciją.
Titulinė nuotrauka: Petro Cvirkos paminklas Vilniuje (skulp. Juozas Mikėnas, arch. Vladislovas Mikučianis; 1959 m.). Foto: KPD.