Ne paslaptis, kad pasaulio miškai sparčiai nyksta. Ir ne vien beatodairiškai naikinamose Amazonės džiunglėse – jie nyksta visur. Nykstant miškams, atmosferoje daugėja anglies dvideginio, šiltėja klimatas. Viena perspektyviausių šių „Žemės plaučių“ atsodinimo ateities idėjų – jų atkūrimas atakuojant sėklų bombomis iš oro.
Skaičiuojama, kad kas sekundę pasaulio miškai praranda po vieną futbolo aikštelę ploto. Kompanijos „Lockheed Martin“ ir „Aerial Reforestation Inc.“ dar nuo praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio plėtoja miškų atsodinimo iš oro technologiją, kuri galėtų padėti šią situaciją pradėti keisti iš esmės. Jai numatoma pasitelkti vienus populiariausių pasaulio krovininių lėktuvų – „C-130 Hercules“, kurie kadaise amerikiečių buvo sukurti mėtyti minas. Beje, būtent šie lėktuvai vokiečiams pasitarnavo per garsiąją Berlyno blokadą. Vokietijos sostinės oro uoste tuomet jie kilo ir leidosi kas 30 s, o iš viso buvo atlikta net 300.000 skrydžių. Taigi, šie lėktuvai būtų ypač tinkami ir sėklų ar sodinukų atakoms iš oro, tereiktų juos tam pritaikyti. Manoma, kad tokiam bombardavimui sodinukais reikėtų pritaikyti visus pasaulio lėktuvus „C-130“, kurių 70 pasaulio valstybių šiuo metu yra likę apie 2.500. Tuomet miškų atsodinimą būtų galima įgyvendinti bei miškų ekosistemą atkurti per 25 metus.
Sėjant iš oro, specialiai sukurtose „žaliosiose bombose“ būtų medžių daigai, o taip pat – trąšas ir drėgmę sugeriančios medžiagos. Įsmigusios į žemę, dirvožemyje bombos biologiškai išskaido, kad galėtų vystytis medžio šaknų sistema, o medis – augtų. Lėktuvas „C-130“ per vieną skrydį galėtų pasodinti po 125.000, o per dieną – iki 900.000 medžių.
Beje, ši miškų atsodinimo iš oro technologija, kiek pakoreguota. pastaruoju metų praktikoje išbandoma daugybę miškų kasmet prarandančiame Tailande. Čia „bombos“ gaminamos tiesiog iš žemės.
Parengta pagal „Lockheed Martin“ ir „Aerial Reforestation Inc.“ ir PILOTAS.LT informaciją.
Pav.: „Žaliųjų bombų“ miškų atsodinimo ataka. Pav.: „Interesting Engineering“