Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė nutartį dėl Lietuvos architektų rūmų prašymo išnagrinėti norminio administracinio akto – Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano nuostatos – teisėtumą. Keturis mėnesius pareiškimą tyręs teismas nustatė, kad Rūmai gali kreiptis į teismą dėl norminio akto teisėtumo ir viešojo intereso gynimo, tačiau prašyta ištirti nuostata nėra susijusi su architektūra ir joje įgyvendinamu viešuoju interesu.
TEISMAS VERTINO PALANKIAI INTERESŲ GRUPĖMS
Bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstinių reglamentų 5 punkte nustatyta, kad teritorijos užstatymo reglamentus galima viršyti esant aiškiai deklaruotam viešajam interesui, ypatingai urbanistinei situacijai ir išskirtiniam pagrindimui bei pritarus savivaldybės tarybai. Teismo nuomone , Rūmai pareiškime nepateikė argumentų, kaip minėtas punktas pažeidžia architektūros ar su ja susijusius interesus. Pasak teismo, šis punktas pats savaime nereguliuoja teisinių santykių architektūros srityje, t. y. šiame punkte nėra reglamentuojami klausimai, susiję su funkciniu, erdviniu ir vizualiai suvokiamu meniniu statinių, urbanistinių kompleksų ir kraštovaizdžio formavimu.
„Mūsų manymu, teismas neįsigilino į architektūros sąvokos turinį, kuris išdėstytas Architektūros įstatyme, ir nesivadovavo šio įstatymo 3 straipsniu, kuriame tiksliai pasakyta, kas laikoma viešuoju interesu architektūros srityje. Teismas susiaurino architektūros sampratą iki fizinių aplinkos parametrų, nuošaly palikdamas faktą, kad architektūros sprendiniais yra derinami skirtingi visuomenės interesai ir šis derinimo procesas taip pat patenka į architektūros sąvokos turinį. Esame nusivylę, jog teismas laikėsi pozicijos, parankios tam tikroms interesų grupėms, bet tikrai ne visai visuomenei“, – teigia Rūmų pirmininkė Daiva Bakšienė.
VISUOMENĖS INTERESAI SU ARCHITEKTŪRA SIEJASI TIESIOGIAI
Pagal Architektūros įstatymą, viešasis interesas vykdant architektų veiklą apima: 1) architektūros kokybę, užtikrinančią žmogaus sveikatai ir gerovei palankią aplinką, jos fizinius, psichologinius, socialinius ir estetinius veiksnius; 2) statinių derinimą prie aplinkos, gamtinio ir urbanistinio kraštovaizdžio puoselėjimą, nekilnojamojo architektūrinio, urbanistinio ir etnokultūrinio paveldo išsaugojimą; 3) visuomeninių, valstybės, savivaldybių bendruomenių ir privačių interesų derinimą, pagrįstą objektyviais asmenų, jų grupių, valstybės ir savivaldybių institucijų ir savivaldybių bendruomenių poreikiais; 4) kitus teisėtus asmens ar asmenų grupės interesus, atspindinčius ir reiškiančius Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytas ir saugomas pamatines visuomenės vertybes.
Taigi, visuomenės interesų derinimas, kuris yra vykdomas teritorijų planavimo metu ir kurį paneigia apskųsta bendrojo plano nuostata, yra tiesiogiai susijęs su architektūra.
Siekdami apginti įstatymų suteiktą teisę ginti viešuosius interesus architektūros srityje (pilna jų apimtimi), Rūmai šią Teismo nutartį skųs numatyta tvarka.
Parengta pagal Lietuvos architektų rūmų informaciją.
Nuotrauka: ©PILOTAS.LT
