PAMINKLAS BROLIAMS VILEIŠIAMS: Prasidėjo Valstybės atkūrimo 100-mečio renginiai

Sostinėje Valstybės atkūrimo 100-mečio renginių programą pradėjo Tado Kosciuškos gatvės skvere, prie Neries atidengtas paminklas didiesiems tautiškumo skatintojams – broliams Petrui, Jonui ir Antanui Vileišiams. 3 m aukščio paminklą iš bronzos, vaizduojantį už stalo sėdinčius brolius sukūrė skulptorius Regimantas Midvikis bei architektai Linas Krūgelis ir Ričardas Krištapavičius.

PABRĖŽIA GLAUDŲ RYŠĮ TARPUSAVYJE IR SU TAUTA
Paminklą broliams Petrui, Jonui ir Antanui Vileišiams T.Kosciuškos gatvės skvere atidengė Jono Vileišio dukra Rita Vileišytė Bagdonas, proanūkis Gediminas Tursa, Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir Lietuvos istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys.
Statyti paminklą broliams Vileišiams, palikusiems ryškų pėdsaką šalies politiniame, kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, buvo nuspręsta viename iš didelės Vileišių giminės suvažiavimų. Sostinės savivaldybė pasirūpino, kad būtų atnaujintas 500 m² ploto skveras, o paminklu – viešoji įstaiga „Vileišių kolegija“.
2009 metais savivaldybės ir Architektų sąjungos surengtame paminklo idėjų konkurse organizatoriai sulaukė net 45 projektų, kurie buvo pristatyti visuomenei, eksponuojami Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose. Stalo idėjos autoriai skulptorius R.Midvikis bei architektai L.Krūgelis ir R.Krištapavičius siekė šiuo simboliu pabrėžti glaudų brolių tarpusavio ryšį ir jų santykius su tauta, kurios labui darbavosi. Paminklą iš pradžių buvo planuota pastatyti 2012-aisiais.
Skvero rekonstrukcijai prireikė apie 80.000 eurų, o paminklo statybos darbus finansavo asociacija „Vileišių fondas“. Tvarkant skverą, paklotos tokios pačios bazalto trinkelės, kaip Gedimino prospekte, įrengtas šviesos diodų (LED) apšvietimas. Įgyvendinant Neries krantinių rekonstravimo projektą, per artimiausius 2 metus, skvere taip pat atsiras dviračių ir pėsčiųjų takai, suoliukai.
KAUNE PAMINKLO KONKURSO NEBUVO
Broliai Vileišiai – itin svarbios asmenybės Lietuvos politiniame, kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Kitados jie dosniai aukojo asmenines lėšas, kad Lietuva taptų nepriklausoma, klestinti ekonomiškai bei kultūriškai, o jos senoji sostinė Vilnius taptų lietuviška. Vyriausiasis brolis Petras Vileišis buvo kelių inžinierius, statė tiltus, geležinkelius. Verslininkas ir mecenatas, jis įkūrė geležies dirbinių gamyklą, modernią spaustuvę, pastatė Antakalnyje rūmus, tapusius lietuviškos kultūros židiniu. Jis įkūrė, leido ir redagavo pirmąjį lietuvišką dienraštį „Vilniaus žinios“. Antanas Vileišis buvo gydytojas humanistas, rūpinosi lietuvių švietimu, daug padėjo broliui Petrui Vilniaus lietuvinimo veikloje. Jis buvo dienraščio „Lietuvos žinios“ steigėjas ir leidėjas, Lietuvos miestų sąjungos kūrėjas, kultūros mecenatas, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16-osios Akto bendraautorius ir signataras. Jauniausiasis brolis Jonas Vileišis pasirinko teisininko profesiją. Jis buvo dienraščio „Lietuvos žinios“ steigėjas ir leidėjas, Lietuvos miestų sąjungos kūrėjas, kultūros mecenatas, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16-osios Akto bendraautorius ir signataras, Kauno burmistras.
Beje, Vileišių giminės iniciatyva pernai pastatytas 2,4 m dydžio bronzinis paminklas Jonui Vileišiui (skulptorius K. Balčiūnas). Tačiau antrajame šalies mieste paminklo konkurso surengta nebuvo, o vieta Laisvės al. priešais Centrinį miesto paštą jam parinkta nepaisant specialistų kritikos (http://pilotas.lt/2017/03/16/varpine/kauno-populizmo-vejai/).
Parengta pagal Vilniaus savivaldybės ir PILOTAS.LT informaciją.
Nuotraukos: Sauliaus Žiūros.