Minint 500-tąsias Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto mirties metines, 1930-aisiais Veliuonoje iškilo paminklas Vytautui Didžiajam. Restauratorius Kęstutis Norkūnas neseniai baigė restauruoti šį skulptoriaus Apolinaro Šimkūno tuometinį kūrinį.
1930-ieji Lietuvoje buvo paskelbti Vytauto Didžiojo metais. Lietuvai pagražinti draugijos Veliuonos skyriaus iniciatyva šia proga miestelio centre iškilo betoninis paminklas Vytautui Didžiajam – ant beveik 2 m dydžio postamento stovinti 3 m aukščio figūra, pasirėmusi ant į žemę įsmeigto kalavijo. 1930 metų birželio 29 dieną surengtose skulptoriaus A.Šimkūno sukurto paminklo atidengimo iškilmėse dalyvaujantys netilpo aikštėje, o miestelis buvo pilnas svečių: šventėje dalyvavo daug kunigų, kariuomenės, šaulių ir kitų organizacijų. Trapecijos formos aikštėje stovintis paminklas buvo aptvertas tvorele, kurią laikė betoniniai atraminiai stulpeliai, atkartojantys Gedimino pilies vaizdą. Paminklas Veliuonoje atlaikė visą sovietmetį.
Per ilgus metus Vytauto paminklo struktūrą vanduo visgi išplovė iš vidaus, skatino karkaso armatūros koroziją, o ši plėšė ir suskaldė paties paminklo medžiagą, atsirado dar didesni plyšiai, o vandens išplautose vidinėse struktūrose tuštumos. Prasta buvo ir paminklą juosiančios tvorelės būklė: betoniniai stulpai aptrupėję, sutrūkinėję. Tiek jie, tiek metalinė grandinė užteršti dumbliais, grandinė pažeista korozijos. Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, buvo nutarta Vytauto Didžiojo paminklą restauruoti. Pažeidimus nustatęs aukščiausios kategorijos restauratorius Kęstutis Norkūnas, darbus prado liepos mėnesį.
Paminklo restauravimas kainavo beveik 27.000 eurų iš kurių 24.000 eurų skyrė Kultūros paveldo departamentas, o daugiau kaip 2.500 eurų – Jurbarko rajono savivaldybė. Prie paminklo tvarkybos darbų aukomis prisidėjo ir patys veliuoniečiai.
Parengta pagal Kultūros paveldo departamento informaciją.
Nuotrauka: PILOTAS.LT archyvas.
