Tarp dviejų Vilniaus tiltų – Geležinio Vilko ir Žaliojo – dešiniajame Neries upės krante plytinti teritorija jau keletą dešimtmečių yra viena labiausiai architektų, urbanistų kūrybines ambicijas dilginančių sostinės zonų Sovietmečiu teritoriją suvokus kaip platformą tuometinio „naujojo Vilniaus“ ekspozicijai, po nepriklausomybės atkūrimo ją bandoma paversti„tarpininku“, kuris „suženytų“miestą su upe.
DEŠINĮ KRANTĄ GLOSTĖ NE VIENAS
Reprezentacinėje vietoje pradėjus formuotis urbanistinei kalvai, vertikalėmis blizgančio naujojo miesto centro parteriui tarp Konstitucijos prospekto ir Neries vystyti pastaraisiais metais taip pat pateikta idėjų. Besiruošiant tarptautiniam Kanų festivaliui prieš 5 metus buvo suorganizuotas idėjinis konkursas. Jame svarbiausiu tikslu įvardiję upės ir miesto funkcinį bei vizualinį susiėjimą, architektai siūlė urbanizuojant pakrantę išlaikyti rekreacinius atributus. G.Čaikausko grupė projektu „Šviesos upė“ padidino pakrantės užstatymo intensyvumą bei funkcionalumą, taip siekdama sustiprinti sostinės įvaizdį.
Vėliau R.Paleko studijos ir norvegų firmos „Snohetta“ projektas (2005 m.) propagavo gamtinio paupio charakterio ir „kietos“, urbanizuotos naujojo centro morfologijos sąjungą, kurioje vandenį su miestu sietų žalieji „pleištai“.
Savo dešiniojo kranto versiją Vilniaus miesto tarybai neseniai pateikė ir SĮ „Vilniaus planas“. Architektai M.Grabauskas, S.Motieka, A.Kazlaitė, A.Alūzienė teritorijos, ribojamos Neries upės, Geležinio Vilko, Konstitucijos ir Kalvarijų gatvių, plėtros koncepcijoje bando integruoti Nerį į miesto struktūrą, sukurti zonoje naują miesto prie vandens charakterį.
DANGORAIŽIŲ KOMPOZICIJOJE RIMTOS KLAIDOS
Pradėję nuo platesnio konteksto, apimančio panerį ir urbanistinę Šnipiškių kalvą, analizės, autoriai griežtai supeikė šiandienines urbanistines tendencijas dešiniajame krante. Pasak jų, tarp kompaktiško kvartalinio Šnipiškių ir reprezentacinio socrealistinio užstatymo palei Konstitucijos prospektą morfotipų atsiradę pavieniai, laisvo planavimo principu išdėstyti pastatai su vertikaliais akcentais suardė komunikacinius ir vizualinius teritorijos ryšius, deformavo urbanistinį audinį, hipertrofavo kvartalų parametrus. Be to, jau pastatytų vertikalių kompozicija stokoja ir urbanistinės motyvacijos.
Įvertinę šiuo metu greta upės ir Šnipiškėse rengiamus detaliuosius planus, „Vilniaus plano“ architektai teigia, jog juose siūloma nepagrįstai didinti urbanistinės kalvos aukštingumą, nors ją veikiau derėtų ne aukštinti, o tankinti. Kalvos kraštuose planuojamos atskiros vertikalės esą griautų pačios kalvos, kaip tolygiai nuo centro žemėjančios sudėtinės formos, koncepciją. Be to, įsiterpdamos į žaliąjį Šeškinės šlaitų siluetą, vertikalės iškraipytų miesto identitetą. Senvagėje numatytas 7 aukštų tankus užstatymas esą taip pat prieštaraująs idėjai saugomoje aplinkoje prioritetą atiduoti gamtai ir apsiriboti taškiniu užstatymu.
Be to, pasak urbanisto Sauliaus Motiekos, iki šiol beveik nė vienu teritorijoje rengtu detaliuoju planu nenagrinėti platesnio konteksto galimi užstatymo principai ir to pasekmės.
URBANISTINĖ TVARKA IŠGELBĖTŲ KRANTĄ
Autorių teigimu, nagrinėjamos miesto dalies identiteto pagrindas yra Šnipiškių vizualiniai ir funkciniai ryšiai su Nerimi ir kairiuoju krantu, todėl juos privalu išsaugoti. Naujas užstatymas projekte suskirstytas sektoriais, tarp kurių erdviniai koridoriai pratęstų vizualines ašis iki pat kranto. Kiekvieną kvartalą sudarytų savotiškas stilobatas su vertikaliu akcentu arba horizontaliu pastatu.
Kad chaotiška naujojo miesto centro urbanistinė kalva įgautų tvarkos ir daugiaplaniškumo, autoriai pasiūlė užstatymo aukštingumą diferencijuoti į 4 terasas. Tarp aukščiausios, kurią sudarytų dangoraižių viršūnės, ir žemesnės, esančios pakrantėje, altitudžių siūloma formuoti tarpinę grandį, aukštinant pietinės Konstitucijos prospekto išklotinės siluetą. Žemiausią terasą sudarytų paupyje projektuojamas dviaukštis užstatymas.
Dešiniajame Neries krante vyraujanti komercinė, visuomeninė paskirtis būtų vystoma ir toliau, plečiant rekreacinį, paslaugų sektorių, atsisakant gyvenamosios funkcijos.
Beje, sumodeliavus būsimus transporto srautus pasirodė, jog tiesus naujas transporto tiltas, kuris jungtų Kernavės ir Mečetės gatves, būtų racionalesnis, nei ilgus metus braižytas Kreivasis (nuo J.Tumo-Vaižganto iki Kernavės g.). S.Motiekos teigimu, Vaižganto, A.Goštauto, Mečetės ir Lukiškių gatvių formuojamas žiedas atliktų savotiškos sankryžos vaidmenį ir apvaldytų naujus eismo srautus, atsirasiančius ir dėl Lukiškių kalėjimo konversijos. Be to, toks tiltas dešinįjį krantą „supjaustytų“ į proporcingas, humaniškas paupio erdves, atitinkančias Vilniaus identitetą.
GRETA UPĖS VISUOMENINIAI TAŠKAI
Siūlydami naujo užstatymo morfotipą dešiniajame krante, autoriai rėmėsi nuostata išsaugoti esamą istorinį šios miesto dalies urbanistinį charakterį. Todėl kvartalinis Šnipiškių užstatymas būtų tęsiamas iki pat upės. Teritorijoje tarp Pedagoginio universiteto ir būsimo Kernavės tilto laisvalaikio centrą „Forum palace“, Nacionalinę galeriją ir tarp jų planuojama naują verslo kompleksą apglėbtų perimetriniai stilobatai – jie aiškiau suformuotų kvartalų erdves.
Dviaukštis parteris, pasak S.Motiekos, atliktų visuomenės traukos židinių vaidmenį, kurio nepajėgia atlikti nei laisvalaikio centras, nei galerija. Į Nerį orientuotose kavinėse, restoranuose, parduotuvėse šurmuliuotų lankytojai – jie „užlietų“ ir patraukliai sutvarkytą žaliąją zoną krante.
Atidavę prioritetą ne minkštam gamtiniam, o kietam urbanistiniam charakteriui, stilobato motyvą architektai išvystė visoje planuojamoje teritorijoje. Atkarpoje tarp Baltojo ir Žaliojo tiltų parteriui toną užduoda jėzuitų vienuolyno korpusai. Žemiausią urbanistinę terasą architektai pratęsė ir ties Centrine universaline parduotuve: šalia jos plytintį parkingą pakeistų paslaugų, komercinių objektų blokas. Šis irgi orientuotų lankytojų srautus ne tik į vidų, bet ir į žalią pakrantę.
Kol kas amorfiška, neaiškios urbanistinės kompozicijos vidurinioji ištęsta erdvė tarp būsimo Kernavės ir Baltojo tiltų pagal „Vilniaus plano“ architektų pasiūlymus turėtų tapti dešiniojo kranto širdimi. „Chaotišką kompoziciją, kurią dabar sudaro „Lietuvos“ viešbutis ir statomas „Swedbank’o“ pastatas, apvaldytų ir logiškai užbaigtų stambi architektūrinė masė ties Baltuoju tiltu“, – teigia M.Grabauskas. Anot jo, tai galėtų būti visuomeninis objektas: koncertų salė, teatras ar muziejus – kad ir Guggenheimo, kuriam jau kelinti metai šildoma ši vieta.
ALERGIJA GUGGENHEIMUI APVERTĖ VISĄ PROJEKTĄ
Anot dešiniojo Neries kranto plėtros koncepcijos autorių, kviestinį architektūrinį konkursą laimėjusios architektės Zahos Hadid muziejaus projekto sprendiniai optimaliai atitinka vietos urbanistinės plėtros perspektyvą, erdvių mastelį, akcentų vietos ir proporcijų sprendinius.
Senamiesčio–Guggenheimo ašį, pasak „Vilniaus plano“ architektų, galėtų pratęsti ir nauji visuomenei svarbūs objektai teritorijoje ties Pedagoginio universiteto žiedu bei Neries senvagėje. Anot M.Grabausko, kultūrinio objekto įtakos zonoje pulsuotų spalvinga programa: čia būtų įrengtas baseinas, amfiteatras, žaidimų pieva.
Deja, metodiškai pagrįstas muziejaus sprendinys tapo akmeniu po kaklu visai koncepcijai – sostinės politikai projektą atmetė. Šaltinio teigimu, politinio priešiškumo sulaukęs ambicingasis Guggenheimo-Ermitažo projektas užblokavo ir pritarimą bendriems visos zonos urbanistiniams sprendiniams. Miesto taryba raudoną šviesą apie 300 mln. litų vertės pasaulinės svarbos kultūros objektui uždegė motyvuodama tuo, kad Lietuvoje dabar prasta ekonominė situacija.
Nenuostabu, kad urbanistinis mažaraštingumas ir vėl sutrukdė sostinės valdžiai pakelti nosį nuo kasdieninės rutinos. Keista, kad per beveik 20 nepriklausomybės metų savivaldybės taip ir nepajėgia suprasti, jog geras urbanistinis projektas – tarsi abonementinis bilietas daugeliui metų į greitą ir patogų lainerį. Deja, dar gana dažnai pasirenkami atsitiktiniai plėtros „taksistai“, todėl miestuose tvyro urbanistinis chaosas ir architektūrinė nedarna. O kai urbanistikoje išsiskleidžia dar ir politinė spalvininkystė (kaip ir šį kartą), tikėtis protingo rezultato gali tik patys kantriausi optimistai. Tokių, atrodo, dar likę: S.Motieka sakė „Statybų pilotui“, kad neilgai trukus dešiniojo kranto teritorijos koncepciją ketinama pateikti miesto tarybai svarstyti pakartotinai.
Nuotraukos
