Liepos 18 dieną pasaulį paliko prof. Jurgis Bučas. 1936 metų sausio 5 dieną Kriukuose (Joniškio raj.) gimęs architektas geriausiai žinomas savo aktyvia pedagogine veikla Kauno technologijos universitete bei Vilniaus dailės akademijoje, nuveiktais reikšmingais darbais kultūrologinio kraštovaizdžio tyrimų ir kraštovaizdžio vertybių apsaugos srityje.
Jurgis Bučas (1936– 2025) – Lietuvos architektas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. 1962 m. baigė Kauno politechnikos institutą. Nuo 1972 m. Kultūros paminklų konservavimo instituto Kauno skyriaus viršininkas, nuo 1975 m. dirbo Architektūros ir statybos institute. 1994 m. – habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. 1994–1995 m. Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto prorektorius mokslui, nuo 1995 m. Kauno technologijos universiteto Architektūros ir kraštotvarkos katedros vedėjas; nuo 1996 m. profesorius. Rytų Europos kultūrinių kraštovaizdžių nominacijai į Pasaulio paveldo paminklų sąrašą ekspertas. Lietuvos Respublikos Valstybinės paminklosaugos komisijos narys. Su kitais parengė apie 40 projektų. Svarbiausi – Žemaitijos (1980, 1995), Dzūkijos (1990, 1995), Kuršių nerijos (1994, 1995), Aukštaitijos (1995) nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko (1990) planavimo schemos; Vilniaus–Kauno ir Lietuvos pajūrio (1987, 1988) kompleksinės gamtos apsaugos schemos; Lietuvos nacionalinė turizmo plėtojimo programa (1993). Dalyvavo rengiant Birštono, Druskininkų, Palangos kurortų bendruosius (buvusius generalinius) planus ir jų įtakos zonų kraštovaizdžio tvarkymo schemas (1982, 1987, 1994). Parengė Veršvos, Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinių planus, Paparčių istorinio archeologinio draustinio steigimo ir tvarkymo planus (1994, 2001, 2002), Siesarties upės ir jos gretimybių kraštovaizdžio draustinio steigimo siūlymus (2013), su kitais – Kelmės, Kretingos miestų plėtros planus (1995, 1996), Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą (1996–98), Panemunių, Veisiejų, Metelių, Gražutės, Kauno marių regioninių parkų planavimo schemas (1997–98), Kauno miesto bendrąjį planą (1998–2002), dolomito kasinių Petrašiūnuose (Pakruojo rajonas) antrinės panaudos galimybių kraštotvarkinę studiją ir teritorijos specialųjį marketingo planą rekreaciniam pramoginiam naudojimui (2010).
Mokslinio darbo kryptys: kultūrologiniai kraštovaizdžio tyrimai, kraštovaizdžio vertybių apsauga, kultūrinio kraštovaizdžio formavimas. Daugiau, kaip 130 mokslinių straipsnių, 4 monografijų, vadovėlio autorius, 9 kolektyvinių leidinių bendraautoris. 56 mokslo tiriamųjų darbų atsakingas vykdytojas arba vadovas, 4 konkursų laureatas.
2002 metais apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, 2003 metais – Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Lietuvos miestų ir kaimo kultūrologiniai tyrimai (1980– 2002 m.)“.
Parengta pagal PILOTAS.LT informaciją.
Titulinė nuotrauka: PILOTAS.LT archyvo.
: In memoria architektui){kind=link}
