Pavasarį į Vilnių sugrįžta jau vienuoliktasis atviros architektūros festivalis „Open House Vilnius“. Jis ir vėl pakvies miestiečius ir miesto svečius į nemokamas ekskursijas po išskirtinius pastatus, kurių durys įprastai lieka užvertos. Renginio metu duris atvers daugiau kaip 50 objektų, taip pat lauks susitikimai su miesto kūrėjais bei 4 pasakojimai apie žaliąsias miesto erdves.
TARO 50 LANKOMŲ OBJEKTŲ – 12 NAUJOKŲ
Šių metų renginio tema – „Ateities paveldas“, kviečianti pažvelgti į šiandienos architektūrą kaip rytdienos istoriją. Pasak projekto vadovės Solveigos Buoželytės, šių metų tema kviečia kritiškai ištirti, kaip apibrėžiame pastatų, viešųjų erdvių ir net infrastruktūros vertę ir unikalumą.
„Ateities paveldo“ tema skatina mus apmąstyti, kokie šiuolaikiniai architektūros sprendimai taps ateities kartų paveldu ir kaip mūsų vertybės, gyvenimo būdas bei iššūkiai formuos miesto aplinką. Nors esamą paveldą dažnai suvokiame kaip nekintamą, kiekviena karta turi vėl ir vėl atrasti ryšį su tais elementais, kurie jai yra svarbiausi. Įdomu, kaip šiandien kurdami ir kalbėdami apie kūrinius ateities kartoms mes atspindėsime savo požiūrį į vertingumą, globalius iššūkius ir kas bėgant laikui išliks išties reikšminga“, – sako Solveiga Buoželytė.
Renginio įvaizdį, atspindintį šių metų temą, sukūrė grafikos dizaineris, animatorius Liudas Barkauskas.
Šiemet lankytojų lauks 50 objektų, tarp kurių – 12 naujokų. Po pernykštės sėkmės renginio organizatoriai ir vėl pakvies apsilankyti miesto kūrėjų biuruose, kur bus galimybė tiesiogiai pabendrauti su miesto viziją kuriančiais profesionalais – architektais, urbanistais, miesto planuotojais. Jie pasidalins savo profesijos subtilybėmis ir plačiau papasakos, kuo remiasi kurdami skirtingus projektus.
PIRMĄ KARTĄ PROGRAMOJE – ŽALIOSIOS MIESTO ERDVĖS
Pirmą kartą festivalio programoje atsiras ir žaliosios miesto erdvės – žalios zonos, kurios tampa vis svarbesne šiuolaikinės miesto architektūros dalimi.
Kaip teigia renginio programos vadovės Emilija Deksnytė ir Rūta Gajauskaitė, nors žalios erdvės yra viešai prieinamos, ekskursijos su gidais leis suprasti, kodėl jos buvo sukurtos būtent taip ir išgirsti įdomybių, apie kurias praeidami pro jas tiesiog nesusimąstome.
„Šiandien miestas nebėra kuriamas vien tik iš pastatų – vis svarbesnį vaidmenį jame atlieka žaliosios erdvės. Kalbėdami apie viešąsias erdves, kalbame apie bendrystę, sveikatą, klimatui atsparų miestą. Todėl natūralu, kad architektūros festivalis plečiasi ir į gamtinę architektūrą“, – sako E. Deksnytė.
Renginio savaitgalį žaliųjų miesto erdvių ekskursijos vyks Bernardinų sode, japoniškame sode Sei Shin En, „Business Garden Vilnius“ komplekse ir Naujamiestyje, kur bus pristatyta rajono gatvių transformacija.
Ekskursijas renginyje veda gidai-savanoriai, kurie yra neatsiejama renginio sėkmės dalis. Šiais metais renginyje talkins beveik 500 savanorių.
Gegužę „Open House Vilnius“ lankytojai turės galimybę susitikti su 12 miesto kūrėjų, patirti architektūrą per skirtingas menines veiklas ir performansus, rinktis ekskursijas daugiau kaip 50 objektų. Ekskursijos vyks lietuvių, anglų ir ukrainiečių kalbomis. Visos ekskursijos bus nemokamos, į jas patekti bus galima gyvos eilės principu.
2025 m. „Open House Vilnius“ programoje dalyvaujančių pastatų sąrašas: Kvartalas „Stepono sodas“, „Demus Asset Management“ biuras | „Artery“ verslo centras, „Cyber City“ | buv. „Spartos“ fabriko teritorija, Vilniaus geležinkelio stotis ir traukinių remonto depas, Vilniaus choralinė sinagoga, Antakalnio troleibusų parkas, Tarpukarinė Antonio Kiakszto vila, „Lojoteka“. Edukacinis medijų centras, Lietuvos nacionalinė filharmonija, WIX biurai, TARTLE I Lietuvos meno pažinimo centras, „Friends & Frames“ Gedimino pr., Šiuolaikinio meno centras | ŠMC, Kompozitorių sąjungos pastatas su gyvenamųjų namų kvartalu, Lietuvos Respublikos Seimo rūmai, Kazio Varnelio namai-muziejus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Igno Parčevskio namas, Vilniaus termofikacinė elektrinė Nr. 2, Vlado Vildžiūno galerija ir dirbtuvės, Kazimiero Žoromskio muziejus, „Senatorių pasažas“, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas | buv. Vilniaus centrinis paštas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija | buv. Izraelio Bunimovičiaus rūmai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmai, Lietuvos bankas, „Nu Wave“, Vilniaus STEAM centras | buv. Planetariumas, Bokšto skveras, Nacionalinė dailės galerija | NDG, „Dūmų fabrikas“ | buv. dalgių fabrikas, Gyvenamasis namas Naujojoje Vilnioje, „Crème de la Crème“ Gedimino pr., Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studijų miestelis, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas | Vileišių rūmai, Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmai, Kultūros paveldo departamentas ir istoriniai rūsiai, Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Tarpukario gyvenamasis namas su V. Krėvės-Mickevičiaus ir V. Mykolaičio-Putino butais, „Pirklių klubas“ – verslo centras, „Kilo Health“ | buv. V. Šopeno alaus darykla, „D9 – Artsy Office“, Žemės ūkio duomenų centras, Istorinis butas Z. Sierakausko g., „Radijo namai“, VU Didžioji aula, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos centrinė būstinė, Lietuvos medicinos biblioteka, Lietuvos kooperatyvų sąjungos administracinis pastatas.
Susitikimai su miesto kūrėjais: Paleko architektų studija, ARCHINOVA, „HEIMA architects“, DO ARCHITECTS, AKETURI, INBLUM, Ambraso architektų biuras, PUPA/ Life Over Space, „2L Architects & Engineers“, Vilniaus miesto savivaldybė, CREATIVE OPS, „mmap.“.
Žaliosios miesto erdvės: Japoniškas sodas Sei Shin En, Bernardinų sodas, „Business Garden Vilnius“ – žalioji Lazdynų papėdė, Kai gatvės kalba – Naujamiesčio pokyčiai.
Titulinė nuotrauka: Vytauto Luchtano.
