Lygiai prieš dešimtmetį, išleista pirmoji „Lapas“ knyga „Ambraso architektų biuras. Darbai 1998-2014“ uždavė leidyklos kryptį. Šiandien MO muziejuje architektas Audrius Ambrasas skaitys paskaitą „Architektūriniai mitai ir galvosūkiai“, kuri pristato dar spaustuvės dažais kvepiančią antrąją jo monografiją.
KVIEČIA SKAITYTI, SUPRASTI IR ŠIFRUOTI ARCHITEKTŪRĄ
Antroji Lietuvos nacionalinės premijos laureato architekto A.Ambraso monografija – „Architektūra kaip galvosūkis“ – pirmą kartą pristatyta Vilniaus knygų mugėje, o kovo 21 dieną (šį ketvirtadienį) 18 val., MO muziejuje (Pylimo g. 17, Vilnius) bus surengta prof. Audriaus Ambraso paskaita „Architektūriniai mitai ir galvosūkiai“.
Kasdien vaikščiodami, riedėdami, važiuodami ar lėkdami Vilniaus miesto gatvėmis retai kada susimąstome kokie architektūriniai mitai ar galvosūkiai slypi jame. Miesto architektūra ne tik užpildo erdvę, tačiau ją ir formuoja, o jos formavime labai svarbūs ir socialiniai ir sociologiniai, politiniai, estetiniai ar netgi filosofiniai aspektai.
Leidykla „Lapas“ jau 10-metį leisdama knygas kviečia skaityti ir suprasti – architektūrą. Šių metų vasarį pasirodė antroji Audriaus Ambraso monografija – „Architektūra kaip galvosūkis“. Šioje knygoje itin asmeniškai reflektuojama A.Ambraso architektų studijos kūryba, pasiteisinę ir nepasiteisinę sprendimai, laimėti ir nelaimėti architektūriniai konkursai bei pastatyti ir nepastatyti pastatai.
APŽVELGS VILNIAUS MITUS IR DISKUTUOS
„Miesto pasakojimai yra neatskiriama jo dalis. Kartais jie virsta mitais, kuriais tikima absoliučiai. Mitai gali įkvėpti reikšmingiems projektams ir padėti juos realizuoti, kaip pavyzdžiui įvyko su Valdovų rūmų statyba, tačiau kartais aklas įtikėjimas mitais gali trukdyti priimti adekvačius, racionalius sprendimus, todėl mito dekonstravimas gali padėti išspręsti ne vieną mitologizuotą galvosūkį. Manau, kad šiuo metu Vilniuje didžiausias galvosūkis yra Sporto rūmai. Štai kolega Augis Gučas pasiūlė vietoje to, kad prie vis nepakylančio stadiono erdvėlaivio prikabinti dar ir multifunkcinę areną, atgaivinti Sporto rūmus gražinant jiems pirminę – multifunkcinės arenos paskirtį, tuo pačiu dalį erdvių skiriant muziejui. Deja, tačiau toks pasiūlymas nesulaukė miesto lyderių dėmesio, be tvirtos lyderystės miesto galvosūkiai lieka neišspręsti“,- apie miesto galvosūkius ir mitus pasakoja prof. A.Ambrasas.
Paskaitoje, remiantis ikonografine ir istorine medžiaga, bus apžvelgiamas ne vienas Vilniaus mitas, o taip pat Vilniaus Lukiškių aikštės ir Tauro kalno teritorijos architektūrinė – urbanistinė raida, pabrėžiant neįgyvendintus planus ir planus-mitus, kuriais dabar gyvename, kuriame ir kuriuos materializuojame. Po šios paskaitos, susirinkusius diskutuoti kvies ir architektas Matas Šiupšinskas.
Audrius Ambrasas (1962) – vienas reikšmingiausių Lietuvos architektų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, apdovanotas „už jautrų miesto erdvių planavimą ir profesinę atsakomybę“. Svarbiausi įgyvendinti projektai: Ventspilio mokslo ir inovacijų centras VIZIUM (2022), verslo namai „Paupys“ Vilniuje (2020), „Baltic Hearts“ biurų kompleksas Vilniuje (2014), menų inkubatorius „Rupert“ Vilniuje (2013), DNB Bank būstinė Rygoje (2011), „Swedbank“ būstinė Vilniuje (2009), administracinis-komercinis kompleksas „Europa“ Vilniuje (2004).
Parengta pagal „Lapas“ informaciją.
Titulinė nuotrauka: architektas Audrius Ambrasas. Foto: Rokas Snarskis.
