Palaikydamas žaliojo jūrų transporto kryptį Europos investicijų bankas Klaipėdos uostui skyrė 65 mln. eurų finansavimą. Finansavimas skiriamas uosto krantinėms rekonstruoti, išplėsti ir pagilinti, kad prie jų galėtų švartuotis didesni laivai.
STRATEGIŠKAI SVARBUS LIETUVOS EKONOMIKAI
Europos investicijų bankas (EIB) ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė 65 mln. eurų paskolos sutartį dėl Klaipėdos jūrų uosto plėtros. Klaipėdos uostas yra pagrindinė uostų jungtis, TEN-T Šiaurės jūros-Baltijos koridoriaus dalis, ir vienas didžiausių uostų kompleksų prie Baltijos jūros. Projekto paskirtis – padėti vystyti svarbų Europos jūrų transporto mazgą, kuris yra strategiškai svarbus Lietuvos ekonomikai.
Didžiausias dėmesys projekte teikiamas žalesnei laivybai ir veiksmams klimato kaitos srityje.
Pagrindinis projekto tikslas – užtikrinti, kad jūrų uostas galėtų priimti didesnius laivus. Tai padidintų jo našumą. Uostu naudosis įvairias prekes ir krovinius gabenantis transportas. Įgyvendinant naująją skolinimo transporto sektoriui politiką, EIB prioritetas yra uostų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, taip pat veiksmai klimato kaitos srityje ir aplinkos tvarumas.
SUTEIKIA GALIMYBĘ PEREITI PRIE JŪRŲ TRANSPORTO
„Pasirašyta finansavimo sutartis leis mums toliau įgyvendinti ambicingą modernaus ir tvaraus uosto, teikiančio aukščiausios kokybės paslaugas, viziją. Siekiame priimti didžiausius laivus, galinčius įplaukti į Baltijos jūrą. Tinkama infrastruktūra – uosto gylis, modernios krantinės, patogus uosto geležinkelių tinklas – yra būtina sąlyga šiai vizijai įgyvendinti. Džiaugiamės, kad uosto direkcijai pavyksta skolintis geromis sąlygomis, ši sutartis su EIB – ne išimtis“, – pažymi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
„EIB džiaugiasi galėdamas prisidėti prie Klaipėdos jūrų uosto plėtros, – šiandien Vilniuje vykusioje sutarties pasirašymo ceremonijoje sakė EIB vicepirmininkas Thomas Östrosas. – Šis projektas yra strategiškai svarbus Lietuvos ekonomikai ir Europos jūrų transporto plėtrai, be to, jis suteikia galimybę pereiti nuo kelių transporto prie jūrų transporto. Žaliosios pertvarkos spartinimas yra vienas iš pagrindinių Europos investicijų banko prioritetų, bet to nepavyktų pasiekti be įmonių ir finansų įstaigų, planuojančių ir įgyvendinančių realius investicinius projektus.“
VIENAS DIDŽIAUSIŲ LIETUVOS TRANSPORTO MAZGŲ
Susisiekimo ministras Marius Skuodis pabrėžė Klaipėdos uosto svarbą Lietuvos ekonomikai: „Klaipėdos uostas yra vienas didžiausių Lietuvos transporto mazgų, suteikiantis mūsų verslams prieigą prie užsienio rinkų, o taip pat užtikrinantis Lietuvos energetinį saugumą. Per daugelį metų mes nuosekliai investavome į uosto infrastruktūrą ir tęsime investicinius projektus ateityje. Tai yra būtina uosto konkurencingumui užtikrinti“.
EIB paskola papildys ES dotacijų (77 mln. eurų) ir Šiaurės investicijų banko (2020 m. pradžioje pasirašyta 68 mln. eurų paskola, kurios dalimi bus bendrai finansuojamas EIB projektas) finansavimą.
Be to, šių metų pradžioje buvo paskelbta, kad EIB teikia konsultacinę paramą Lietuvos vidaus vandenų kelių direkcijai (VVKD) siekdamas skatinti žaliąją krovininę laivybą tarp dviejų didžiųjų miestų – Klaipėdos ir Kauno. Šis projektas, kuriame visai neišskiriama CO2, atliks lemiamą vaidmenį atgaivinant krovinių gabenimą didžiausia Lietuvos upe.
Parengta pagal EIB informaciją.
Titulinė nuotrauka: ©PILOTAS.LT
