Už „Rail Baltica“ geležinkelio Lietuvos teritorijoje statybas atsakinga „LTG Infra“ paskelbė naują konkursą, kurio pagrindu bus atrinktos įmonės, turinčios reikiamą kvalifikaciją įrengti geležinkelio sankasą, pastatyti inžinerinius statinius bei nutiesti jungiamuosius automobilių kelius ruože Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena. Numatoma, kad rangos darbų vertė sieks apie 1,050 mlrd. eurų (be PVM).
PIRKIMAI ORGANIZUOJAMI TAIKANT DINAMINĘ SISTEMĄ
Didieji projekto „Rail Baltica“ statybos darbų ir jų priežiūros pirkimai organizuojami taikant dinaminę pirkimų sistemą (DPS). DPS veikia taip, kad jos pirmojo etapo metu yra formuojama kvalifikacinius reikalavimus atitinkanti pirkimo dalyvių grupė, į kurią visu DPS galiojimo metu (60 mėnesių su galimybe pratęsti) gali patekti bet kuri įmonė, kurios kvalifikacija ir pateikti dokumentai atitinka kvalifikacijai keliamus reikalavimus. Atsiradus konkretaus pirkimo poreikiui, įmonės, perėjusios pirmąjį etapą, kviečiamos dalyvauti antrajame etape – teikti kainos ir kokybės pasiūlymus konkretiems darbams ir sutarčiai. Įmonės paraiškas gali teikti visu DPS galiojimo metu, tačiau raginama tą daryti nedelsiant, kadangi konkretūs pirkimai bus vykdomi tik su prikvalifikuotais tiekėjais.
„Tiesiant „Rail Baltica“ geležinkelį nuolat ieškoma sprendimų, įgalinančių iš anksto pasiruošti procesams ir tokiu būdu sutaupyti laiko ateityje. Rangos darbų pirkimas taikant dinaminę pirkimų sistemą – vienas jų. Vykstant kvalifikacijos atitikimo konkursui paraleliai bus rengiami ir techniniai reikalavimai antrajam konkurso etapui. Į jį tiekėjai bus kviečiami dalyvauti atsiradus konkrečiam statybos darbų poreikiui“, – sako Karolis Sankovski, „LTG Infra“ generalinis direktorius. Naujasis pirkimas yra skelbiamas, nes išnaudota didžioji dalis ankstesnio konkurso, kuris buvo skelbtas 2020 m. birželį, vertės.
EUROPOS SĄJUNGA FINANSUOS 85 PROC. SUMOS
Numatoma, kad geležinkelio sankasos, inžinerinių statinių ir jungiamųjų automobilių kelių statybos darbų vertė sieks apie 1,050 mlrd. eurų be PVM. ES finansuos apie 85 proc. visos sumos, likusi dalis bus skiriama iš valstybės biudžeto.
„Rail Baltica“ projekto įgyvendinimas ruože Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena jau yra perėjęs į statybų etapą. Jame baigtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams veiklos, 2022 m. balandį prasidėjo pirmieji šiais metais statybos darbai – vietinės reikšmės privažiuojamųjų automobilių kelių statyba atkarpoje Šveicarija-Žeimiai, vyksta parengiamieji darbai ilgiausio Baltijos šalyse geležinkelio tilto per Neries upę statybai.
Taip pat yra paskelbti rangos konkursai geležinkelio infrastruktūrai Jonavos rajone įrengti – sankasai, inžineriniams statiniams ir jungiamiesiems automobilių keliams. Kitose geležinkelio atkarpose (Kaunas – Vilnius, Kaunas – Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena ir Kauno mazge) vyksta teritorijų planavimo etapas.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ geležinkelio trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Parengta pagal LR Susisiekimo ministerijos informaciją.
Titulinė nuotrauka: ©PILOTAS.LT
