AMERIKOS ARCHITEKTAS ALGIMANTAS BUBLYS: Jūsų moterys gražesnės, negu jūsų architektūra

Jungtinėse Amerikos valstijose gyvenantis architektas Algimantas Bublys gali būti pelnytai laikomas vienu žymiausių lietuvių architektų pasaulyje. Jo portfolio – dvi dešimtys reikšmingų visuomeninių ir verslo pastatų bei sporto arenų JAV, Taivane ir Lietuvoje.

A.Bublys tėvynėje pradėjo lankytis 1986-aisiais, o dabar, daugiau nei dešimtmetį, architektas gyvena visiškai “dvigubą gyvenimą” – žiemoja Arizonoje (JAV), o vasaroja Vilniuje.
Tuo pačiu, reguliariai, kiekvieną birželį, architektas Algimantas Bublys užsuka patikrinti kas architektūriškai nuveikta ir į Kauną.
Ši tradicija man patinka. Su Algiu galime valandų valandas tyrinėti kokį nors kontraversišką statinį, o po to, kur nors šešėlyje ilgai aptarinėti, analizuoti, ginčytis… A.Bublys labai atidus autorinei architektūrai, vengia griežčiau vertinti dar nebaigtą statinį. Tačiau nuomonę turi visais architektūriniais aspektais: lokacijos, paskirties, funkcionalumo, kompozicijos, estetikos ir, aišku, detalių.
Algis yra didelis architektūrinės detalės meistras. Subtilus ir patyręs statybose. Anot legendos, gali ilgas valandas piešti statybininkams dideliu masteliu architektūrinius mazgus ir detales, kol ištirpsta paskutinis “o kaip čia padaryti?”

ARCHITEKTAS A.BUBLYS SUSIFORMAVO AYN RAND “ŠALTINIO” DVASIOJE
Šį birželį Algiui sukako 81. Amerikon nublokštas karo visai dar vaikas, užaugo ir susiformavo kaip architektas amerikietiškojo modernizmo aplinkoje. Ayn Rand romanas ir Warner Bross filmas Šaltinis, tapo A.Bublio architektūrinėmis gairėmis dar Detroito nuiversitete, kurį jis baigė 1965-aisiais.
Po to diplomuotas architektas, Šaltojo Karo akivaizdoje, tarnavo karininku JAV karo bazėse Pietų Korėjoje ir Okinavos salose (Japonija). Todėl dabar A.Bublys atidžiai ir profesionaliai seka Rusijos karo Ukrainoje įvykius ir lieka santūrus vertinimuose ir prognozėse.
Istorinę architektūrą Algimantas pažino tik Europoje, kelionių metu. Tačiau įgimtos meninės juslės ir išlavintas aukščiausio lygio architekto skonis leidžia skaityti architektūrą giliai, ne paviršiais.
A.Bubliui rūpi mūsų ieškojimai ir mūsų architektūrinės kančios istoriniuose kontekstuose. Visada turi ką pasakyti. Nebūtinai garsiai.

Amerikos architektas Algimantas Bublys įdėmiai seka Marijos Radijo būstinės projektą jau ne vienerius metus. Foto: ©Pilotas.LT

Amerikos architektas Algimantas Bublys įdėmiai seka Marijos Radijo būstinės projektą jau ne vienerius metus. Foto: ©Pilotas.LT

Amerikos architektas Algimantas Bublys įdėmiai seka Marijos Radijo būstinės projektą jau ne vienerius metus. Foto: ©Pilotas.LT

Amerikos architektas Algimantas Bublys įdėmiai seka Marijos Radijo būstinės projektą jau ne vienerius metus. Foto: ©Pilotas.LT

Amerikos architektas Algimantas Bublys įdėmiai seka Marijos Radijo būstinės projektą jau ne vienerius metus. Foto: ©Pilotas.LT

PIRMAS TESTAS – MARIJOS RADIJAS

Marijos radijo būstinė – tradicinė mūsų architektūrinė stotelė Kaune. Kasmet, pirmiausia čia, Vilniaus gatvė 5. Gal todėl, kad objektą projektavo A.Bublio bičiulio E.S.Miliūno studija (architektai: A.Ramanauskas, D.Paulauskienė, D.Karalius), gal todėl, kad tai vienas ambicingiausių ir kontraversiškiausių architektūros opusų Kaune.
Marijos radijas praktiškai baigtas. Iščiupinėjom visą. Gaila, nepavyko patekti į vidų (savaitgalis).

.  .  .  .  .

Algimantas Bublys: betono mūras geras, tik gaila, kad blunka. Anksčiau atspalvių buvo lyg ir daugiau arba jie buvo ryškesni. Gerai, kad bent plytų dydžiai skiriasi, suteikia amatininkiškos nuotaikos senamiesčiui. Kiemelio grindinys iš tų pačių betono plytų – labai gerai, tik bijau, kad nelaikys, nutrupės. Man kiemelis prie to renesansinio fasado kaip buvo, taip ir liko pats įdomiausias. Bet lyg dar nebaigtas. Čia labai trūksta rimto meno kūrinio. Skulptūros, pavyzdžiui. Žymiai blogiau su užpakaliniu kiemu. Visiškai neaišku, kodėl jis toks, koks yra paliktas. Bet va, gatvės fasado laisva kompozija ir tie dideli kvadratiniai langai man vis nedavė ramybės – ar gerai šitaip? O per kelis metus jau įtikino – netinka tas namas senamiesčiui. Už miesto, didelėje pievoje jam reikia stovėti su tokia laisva langų kompozicija. O senamiestyje daugiau įsiklausymo reikia. Ir gal mažiau savęs. Aš taip nedaryčiau. Bet apibendrinti nenoriu…
Nemoka jūsų architektai tyliai pabūti. Vis garsiai, vis deklaruoti savo teisybę reikia, vis dėmesį atkreipti į save… Nereikia svarbiausiu namu kvartale būt. Reikia draugiškai, su visais namais sugyvent. Rikia išmokt bendruomeniška architektūra būt senamiestyje.

KREPŠINIO NAMAI NUVYLĖ
Labiausiai JAV architektas liko nusivylęs Krepšinio namais (architektai: G.Natkevičius, L.Rimšelis; Santakos g.11).
Algimantas Bublys: kodėl šitam reikalui neišnaudota Sporto Halė? Juk ten yra tikra lietuviško krepšinio šventovė. Kokia prasmė išrauti iš žymiausio krepšinio sodo vieną medį ir įkišti jį svetimą aplinką kažkur kitur. Kas sieja Kauno senamiestį ir krepšinį? Gal šitame name A.Sabonis gimė? Ne. Tai ko lįsti su krepšiniu į senamiestį…? Senamiestis su krepšiniu nieko bendro neturi. Netikiu, kad Halėje nebuvo galima rasti vietos Krepšinio federacijai, muziejui, krepšininkų klubui, restoranui ir tt. Sporto halėje visai kita krepšinio simbolika būtų. Senamiestyje toks sportiškas objektas yra svetimkūnis, nenatūralus. Ir jo architektūra kaip iš laukų atnešta, nepritinka senamiesčiui, sakė niolika krepšinio arenų JAV ir pasaulyje suprojektavęs architektas.

. . . . .

Prisėdus restoranėlyje architektūriniams apibendrinimams, Algimantas paėmė pauzę, nulydėjo akimis landšaftiškų formų damą, ir reziumavo: žinai, jūsų moterys gražesnės, negu jūsų architektūra… Nes jos natūralesnės, tikros. Jūsų architektai vis nori kažkuo nustebinti. Ką nustebinti, Ameriką? Amerika didelė ir marga. Amerikos architektūroje yra absoliutiškai visko. Nereikia Amerikos stebinti. Architektūrą turėtute daryti tik sau, ne kitiems…

Krepšinio namai, anot JAV architekto A.Bublio – tikras svetimkūnis Kauno senamiestyje. Foto: ©Pilotas.LT.

Krepšinio namai, anot JAV architekto A.Bublio – tikras svetimkūnis Kauno senamiestyje. Foto: ©Pilotas.LT.

Krepšinio namai, anot JAV architekto A.Bublio – tikras svetimkūnis Kauno senamiestyje. Foto: ©Pilotas.LT.

Krepšinio namai, anot JAV architekto A.Bublio – tikras svetimkūnis Kauno senamiestyje. Foto: ©Pilotas.LT.

ALGIMANTAS BUBLYS: METRIKA
A.Bublys gimė 1941.06.02. Tauragėje. 1944 m. su šeima pasitraukė į Vokietiją, iš kur emigravo į JAV. 1965 m. Detroito universitete įgijo architektūros bakalauro kvalifikaciją. 1968 – 1972 m. dirbo žymaus Amerikos latvio architekto Gunnar Birkerts firmoje, Birmingeme, Mičigano valstijoje. Suprojektavo Mineapolio federalinio rezervo banko pastatą. 1972 m., perėjęs į O’Dell, Hewlett and Luckenbach firmą, parengė ir įgyvendino Detroit Lions futbolo stadiono Pontiako (Pontiac) mieste projektą. 1973 m. Birmingeme įsteigė savo architektūros firmą Bidigare/Bublys Architects (vėliau uždarė).
1980 – 2000 m. dirbo „Rossetti Associates“ architektūros biuro viceprezidentu ir firmos projektų bendraautoriumi. Svarbiausi meto projektai: EDS kompiuterių centras Camp Hill (Pensilvanijos valstija), Palace sporto arena Auburn Hills ir Van Andel arena Grand Rapids (Mičigano valstija), JAV teniso centras ir Arthur Ashe teniso stadionas Flushing Meadows, Niujorke, Compuware korporacijos centriniai rūmai Detroite; naujas Vakarų Mičigano universiteto inžinerijos fakulteto kompleksas Kalamazoo. 2000 m., tapęs „Barton Malow Design“ architektūros firmos Saufilde (Southfield) projektavimo viceprezidentu, dalyvavo rengiant „Barton Malow“ centrinių rūmų Saufilde ir „General Motors“ kompanijos „Powertrain“ skyriaus rūmų „Pontiake“ pastatų projektus. 2007 – 2009 m. kartu su E.S.Miliūno architektų grupe suprojektavo ir realizavo Šiaulių areną bei Kauno Žalgirio areną. 2012 m. suprojektavo (su bendraautoriumi) Taipėjaus universiteto areną su sporto centru Taivane.
Šiuo metu A.Bublys gyvena JAV, Arizonoje. Už kūrybinius projektus yra pelnęs virš 60 premijų. Išrinktas Amerikos architektu sąjungos (AIA) College of Fellows nariu, 1995 m. apdovanotas Detroito architektų draugijos aukso medaliu. Dažnai kaip ekspertas dalyvauja, vertinant architektūros studentų darbus Mičigano ir Detroito universitetuose, Detroito ir Lawrence technologijos institutuose.
Visą savo kūrybinį archyvą architektas Algimantas Bublys yra pažadėjęs perduoti šiuo metu steigiamam NAI (Nacionalinio Architektūros Instituto) muziejui.
Titulinė foto: ©Audrys Karalius.