Gaisrinės saugos reikalavimai šiuo metu yra dažnai yra trukdžiu visuomeninėje architektūroje naudoti medieną ir kitas organines medžiagas. Kaip praneša Aplinkos ministerija, šiuo aspektu Lietuvoje jau peržiūrimi gaisrinės saugos reikalavimai.
Jeigu pusę statybinių medžiagų sudaro mediena ar organinės medžiagos, būtinas ypatingas dėmesys tokių pastatų gaisrinei saugai. Aplinkos ministerija kartu su Šiaurės ministrų taryba šiuo klausimu surengė apskritojo stalo diskusiją. Pastarojoje ekspertai dalinosi Šiaurės šalių žiniomis ir gerąja patirtimi, kuri skatintų medienos ir organinių medžiagų įsisavinimą ir sudarytų sąlygas taikyti tvaresnę statybos praktiką. Diskusijoje „Mediena statyboje: ar priešgaisrinės saugos politika gali padaryti statybą tvaresnę?“ buvo aiškinamasi, kaip būtų galima greičiau pasiekti Vyriausybės programoje numatyta tikslą – iki 2024 m. visus naujos viešosios paskirties pastatus statyti 50 proc. iš medienos ir kitų organinių medžiagų. Diskusijoje dalyvavo Vincas Sasnauskas, Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Gaisrų prevencijos skyriaus viršininkas; Finnas Larsenas, atstovas iš Danijos technikos instituto; Anne Steen Hansen iš Norvegijos mokslų ir technologijų universiteto ir Susanne Rudenstam, „Swedish Wood“ atstovė. Diskusiją moderavo Andersas Vestergaard Jensenas, Šiaurės ministrų tarybos vyresnysis patarėjas.
Vyriausybės programoje nuo 2024 m. visuomeninius pastatus siūloma statyti iš medienos ir organinių medžiagų, kurios sudarytų 50 proc. viso statinio statybos medžiagų. Nors šiuo metu nėra draudžiama tokių statinių statyba, tačiau teisės aktai leidžia statyti santykinai nedidelius statinius, apribojant jų aukštį. Todėl nuo 2024-ųjų siūloma švelninti apribojimus. Tokiu atveju galėtų būti projektuojami ir devynaukščiai pastatai. Pavyzdžiui, Skandinavijoje tokių griežtų apribojimų nėra – Norvegijoje pastatytas net 85,4 m aukščio visiškai medinis pastatas.
Kaip skelbia LR Aplinkos ministerija, Lietuva jau yra pasiruošusi tokiems pokyčiams statybos sektoriuje – šalies įmonės turi nemažos medinių skydų ir modulių gamybos patirties. 98 proc. jų produkcijos eksportuojama į užsienį, daugiausia (apie 90 proc.) į Skandinavijos šalis. Be to, Lietuvoje plečiamos medienos perdirbimo įmonės, kurios sukuria didesnę pridėtinę vertę.
Parengta pagal Aplinkos ministerijos ir PILOTAS.LT informaciją.
Titulinė nuotrauka: 85,4 m aukščio medinis pastatas Norvegijoje (arch. „Voll Arkitekter“). Foto: „Moelven“.
žaliasis kursas
( 2021-10-19 )
Skandinavijos šalys turi daug miško, bet medieną berods importuoja. Lietvoje neretai iš miškų telieka pavieniai styrantys medžiai… Matyt,toks jau tas lietuviškas žaliasis kursas?
mindis
( 2021-10-18 )
ar jau medienos, misku perteklius Europoje, kad taip stengiamasi populiarint statyba is medienos ?
logika
( 2021-10-19 )
Man atrodo, geriau iš europinės medienos statyti namus Europoje, negu išvežti tą medieną į Kiniją ir po to pirkti surogatinius kiniškus baldus.