Paskutinį vasaros savaitgalį, rugpjūčio 28 ir 29 dienomis atkurtose viduramžių sodybose atgys Senoji Kernavė. Sugrįš archajiško maisto gamybos, odininkystės, stiklo karolių gamybos, juvelyrikos, medžio dirbinių, kalvystės, gintaro apdirbimo ir kiti senieji amatai.
Rugpjūčio 28 ir 29 dienomis Kernavėje bus galima nusikelti į įdomiuosius viduramžius – amatininkai, pirkliai ir muzikantai, atvykę iš įvairių šalies kampelių, šiam savaitgaliui apsigyvens Kernavės viduramžių miestelyje ir „prikels“ muziejų po atviru dangumi. Savaitgaliui į viduramžių Kernavę sugrįš archajiško maisto gamybos, odininkystės, stiklo karolių gamybos, juvelyrikos, medžio dirbinių, kalvystės, gintaro apdirbimo, bei vytelių pynimo meistrai – eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta“ nariai. Profesionalių pirtininkų asociacijos nariai pasakos apie viduramžių pirčių tradicijas, o viduramžių kariai iš „Varingio“, bei „Hospitalierių Ordino“ klubų bandys išsiaiškinti, kuris iš jų greitesnis ir gudresnis. Renginys nemokamas!
Atkurtose viduramžių Kernavės sodybose renginys vyks šeštadienį nuo 11 iki 18 val., sekmadienį nuo 11 iki 15 val. Rugpjūčio 29 dieną (sekmadienį) Kernavės archeologinės vietovės muziejaus lankymas – nemokamas.
Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Kernavė paminėta 1279 metais. Metraštininkas Hermanas Vartbergė Livonijos kronikoje (Chronicon Livoniae) aprašo Vokiečių ordino magistro Ernesto Rasburgo tais metais įvykdytą didelį karo žygį į lietuvių žemę iki pat Kernavės. Šis žygis į kunigaikščio Traidenio žemę, pasibaigęs ordino magistro žūtimi, aprašytas ir Eiliuotoje Livonijos kronikoje (Livländische Reimchronik). Kernavės piliakalnių įtvirtinimas ir ankstyvųjų viduramžių miesto iškilimas siejamas su Lietuvos valstybės kūrimosi pradžia kunigaikščio Mindaugo valdymo laikais (1236–1263). Valdant kunigaikščiui Traideniui (1269–1282), Kernavė tapo vienu svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ekonominių ir politinių centrų. Tuo metu miesto dydžiu, svarba bei fortifikacinių įtvirtinimų pajėgumu jai galėjo prilygti tik Vilnius. Centriniame Kernavės piliakalnyje, Aukuro kalne, stovėjusią kunigaikščio pilį saugojo keturių piliakalnių gynybinė sistema. Piliakalnių papėdėje Pajautos slėnyje ir viršutinėje Neries terasoje driekėsi pirklių bei amatininkų miestas, kuriame, kaip ir daugelyje viduramžių miestų, gyveno įvairių tautybių bei tikėjimų žmonės.
Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos informaciją.
