Gegužės 17, 20 ir 21 dienomis Nacionalinėje dailės galerijoje vyks viešų renginių ir susitikimų programa, lydinti Aleksandros Kasubos (1923–2019) retrospektyvą „Formuojant ateitį. Erdvinės Aleksandros Kasubos aplinkos“.
Gegužės 17 d., pirmadienį, 19 val. vyks virtualus susitikimas su sapnų laboratorijos tyrėjais dr. Stanley’iu Krippneriu ir Michaeliu Bova, kurie dalinsis prisiminimais apie Aleksandros Kasubos bute Manhatane įkurtoje Gyvenamojoje aplinkoje (1971–1972), atliktus tyrimus su savanoriais. Jo metu aiškintasi, kaip aplinka veikia žmogų, jo emocinę ir sensorinę būklę, kaip ji kinta erdvėje be stačių kampų. Virtualiame susitikime Maimonides medicinos centro tyrėjus kalbins dr. Kristupas Sabolius, Vilniaus universiteto Filosofijos instituto dėstytojas. Dr. Stanley Krippner ir Michael Bova – Maimonides medicinos centro (Bruklinas, Niujorkas) tyrėjai, psichologai ir parapsichologai, kelis dešimtmečius išsamiai tiriantys ir rašantys apie pakitusias sąmonės būsenas, sapnus, hipnozę, šamanizmą, atsiribojimą bei kitus sąmonės fenomenus. Pokalbis vyks anglų kalba.
Susitikimo Meeting ID: 925 4506 0459, Passcode: 191428.
Prieš penkiasdešimt metų sukurta erdvinė struktūra, pavadinta Gyvenamąja aplinka (dar žinoma kaip Buveinės pojūčiams, 1971–1972), tapo etapine Kasubos aplinkos realizacija, atspindinčia menininkės dėmesį žmogaus sensoriniam aparatui ir įkūnijančia neįprastą aplinkos ir subjekto sąveiką. Nuo 1971-ųjų balandžio iki 1972-ųjų rugsėjo lankytojai, įžengę į Aukštutiniame Manhatane, vos už pusės kvartalo nuo Centrinio parko, stovintį tipišką Viktorijos epochos raudonų plytų pastatą 43W90 Street, atsidurdavo ypatingoje vietoje: čia nerasdavo nei įprastų stačių kampų, nei aklinų sienų ar plokščių grindų. Vietoj to aptikdavo minkštą, lengvai peršviečiamą pieno baltumo audinį, erdvėje formuojantį biomorfines struktūras, ištemptas nuo lubų iki grindų, tai besiplečiančias, tai besitraukiančias palei iškeltas grindinio platformas. (Iš Inesos Brašiškės teksto “Erdvės formavimas: ankstyvieji eksperimentai” parodos “Formuojant ateitį. Erdvinės Aleksandros Kasubos aplinkos”)
Du gyvi susitikimai vyks NDG auditorijoje. Jų metu bus pasakojama apie pirmuosius menininkės namus – Ginkūnų dvaro istoriją, taip pat diskutuojama apie aukštuomenės šeimų likimus istorinių lūžių akivaizdoje, ieškant atsakymo, kaip šios patirtys lėmė būsimos vizionierės kūrybinius ieškojimus.
Gegužės 20 d., ketvirtadienį, 17.30 val. – Šiaulių „Aušros“ muziejaus muziejininkė Vilma Karinauskienė skaitys paskaitą „Nuo Zubovų iki Fledžinskų. Šimtametė vienos Šiaulių šeimos istorija“.
Šiuo metu muziejininkė dirba prie baigiamos įrengti ekspozicijos restauruotuose Venclauskių šeimos namuose. Šioje atnaujintoje autentiškoje gyvenamojo namo aplinkoje, parodai NDG pasibaigus, bus pristatyta Aleksandros Kasubos šeimos istorija ir kūryba.
Gegužės 21 d., penktadienį, 17.30 val. – Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojo ir Lietuvių išeivijos instituto direktoriaus hab. dr. Egidijaus Aleksandravičiaus paskaita „Aukštuomenės likimai Lietuvos XX a. modernybėje. Aleksandros Fledžinskaitės Kašubienės (Kasubos) kūrybos akistatoje“.
2007 metais drauge su video menininku Henriku Gulbinu ir tapytoju Audriumi Gražiu, Egidijus Aleksandravičius aplankė Aleksandrą Kasubą jos Akmenų kalvos name, Naujojoje Meksikoje. Parodoje eksponuojama šio vizito video dokumentacija (aut. H. Gulbinas).
Visi renginiai nemokami. Tačiau auditorijoje vietų skaičius ribotas, todėl būtina registracija: edukacija@ndg.lt
Parengta pagal NDG informaciją.
Titulinė nuotrauka: NDG paroda „Formuojant ateitį. Erdvinės Aleksandros Kasubos aplinkos“. Foto: Gintarė Grigėnaitė.
NDG paroda „Formuojant ateitį. Erdvinės Aleksandros Kasubos aplinkos“. Foto: Gintarė Grigėnaitė.
Ginkūnų dvare. Sėdi: viršuje – trečia iš kairės Sofija Bilevičiūtė-Zubovienė ir Aleksandra Zubovaitė, žemiau – Vladimiras Zubovas, dešinėje – jo mama Aleksandra Zubovienė, stovi kairėje – Jonas Fledžinskas. Apie 1907–1914. Foto: Šiaulių Aušros muziejus
