Dėl pasaulinės pandemijos iš 2020-ųjų į šiuos metus nukelta 17-oji Venecijos architektūros bienalė šįkart tikrai įvyks. Lietuvai joje atstovausianti menininko Julijono Urbono įsteigta Lietuvos erdvės agentūra siūlys išjudinti architektūros ir kitų disciplinų pamatus.
LIETUVOS ERDVĖS AGENTŪROS LABORATORIJA
Gegužės 20 dieną atsidarantis ir septynis mėnesius Venecijoje veiksiantis Lietuvos paviljonas virs Lietuvos erdvės agentūros (LEA) laboratorija. Šios fiktyvios institucijos tikslas – tyrinėti nežemišką vaizduotę ir gravitacinę estetiką, pažvelgti į architektūrą, kultūrą ir meną iš kosminės perspektyvos. Atsakymų, kas nutiktų su architektūra ir kitomis disciplinomis, jei šios atsiplėštų nuo Žemės, menininkas ieško su tarptautine komanda. LEA kuruoti pakviestas Karlsrūhės menų ir dizaino universiteto (HfG) rektorius, dizaino ir architektūros kuratorius Janas Boelenas. Paviljoną organizuojančio meno, rezidencijų ir edukacijos centro Rupert vadovė dr. Julija Reklaitė eina komisarės pareigas.
Daugiau nei dešimtmetį nesvarumo būseną ir gravitaciją savo meninėse praktikose tyrinėjantis J.Urbonas prestižiniame architektūros renginyje pristatys vieną naujausių savo minties eksperimentų – „Planetą iš žmonių“. Šioje meninėje-mokslinėje galimybių studijoje menininkas svarsto apie neįprasto architektūrinio darinio – planetos – konstravimą iš žmonių kūnų. J.Urbonas siūlo į specifinę kosmoso vietą – vieną iš Lagranžo taškų – katapultuoti žmones, kurie ilgainiui imtų traukti vienas kitą ir formuoti vieną kosminį kūną. Su tokiu architektūrinės fantastikos projektu menininkas kviečia diskutuoti apie etines, estetines ir politines kosmoso, kaip sunkiai mums suvokiamos ir apčiuopiamos erdvės problemas.
VEIKS KAIP INTERAKTYVI ARCHITEKTŪRINĖ INSTALIACIJA
„Mūsų visuomenei reikalingos tokios idėjos, nes išgyvename ekonominę, politinę, aplinkosauginę, pandeminę krizes. Mano nuomone, visos jos yra vaizduotės krizės. Tačiau Julijonui Urbonui pavyksta peržengti ribotą pasaulį ir, pasitelkus kritiką bei humorą, formuoti alternatyvius scenarijus, nelaukiant kol technokratai privatizuos erdves ir kolonizuos kosmosą. Jis prieina prie radikalaus požiūrio ir sukuria „Planetą iš žmonių“, kurią galime formuoti patys, dalyvaudami eksperimente – tikrų tikriausiame pilietiniame mokslo projekte“, – svarsto LEA kuratorius J.Boelenas, pridurdamas, kad J.Urbono vystoma idėja ypatingai tiksliai atliepia pagrindinę šių metų architektūros bienalės temą „Kaip mes gyvensime kartu?“ (angl. How will we live together?).
Tam, kad lankytojams būtų lengviau įsijausti į šios hipotetinės planetos formavimą, paviljonas veiks kaip interaktyvi architektūrinė instaliacija. Jos ašis – 3D skeneris, skenuojantis žmogaus kūną ir paverčiantis jį trimate astrofizikine simuliacija. Ilgainiui šie nuskenuotų lankytojų atvaizdai ims formuoti vis didėjančią skaitmeninę žmonių gniūžtę. Skenerio programavimo darbus atliko interaktyvių sprendimų dizaino studija Studio Pointer* (Asya Sukhorukova ir Jakobas Schlötteris). Olandijoje gyvenantis kūrybinis duetas sukūrė ir konceptualų Lietuvos erdvės agentūros vizualinį identitetą – specialų šriftą, suprogramuotą pagal žmogaus griaučių struktūrą.
SUTEIKS GALIMYBĘ TAPTI PLANETOS IŠ ŽMONIŲ DALIMI
Paviljono komisarė J. Reklaitė džiaugiasi, kad nepaisant dėl koronaviruso atsiradusių apribojimų, ši instaliacija išliks interaktyvi net ir išvengiant fizinio kontakto. Be galimybės nusiskenuoti ir tapti planetos iš žmonių dalimi, lankytojų lauks specialūs turai, kuriuos tris Lietuvos paviljono atidarymo dienas, gegužės 20–22 d., ves pats J.Urbonas, J.Boelenas ir asistuojanti kuratorė Milda Batakytė. Vėliau šią estafetę perims praktiką paviljone atliksiantys Vilniaus dailės akademijos, Vilnius Tech ir Vilniaus universiteto studentai.
„Dar nesu susidūrusi su tokiu projektu, kurį tektų nuolatos perplanuoti, perdaryti ir perkurti, – įspūdžiais apie du kartus nukeltos Architektūros bienalės iššūkius dalijasi J.Reklaitė, – kita vertus, manau, kad per tą laiką paviljonas transformavosi ir labai stipriai subrendo“. Iki trejų metų išsitęsęs projekto organizavimo procesas leido ne tik jį pagilinti, bet ir pareikalavo didesnių finansinių išlaidų bei privertė ieškoti naujos paviljono erdvės. LEA laboratorija turėjo įsikurti karinio jūrų laivyno teritorijoje, kur 2019 m. buvo rodoma ir „Auksiniu liūtu“ įvertinta opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“, tačiau dėl ypatingai griežtų saugumo reikalavimų karinėje teritorijoje ši erdvė liko uždara.
PRIMINS KITOS PLANETOS TYRIMŲ AIKŠTELĘ
Užtrukusi naujos erdvės paieška atvedė iki renesansinės XVII a. Santa Maria dei Derelitti bažnyčios, kurioje įsikursianti LEA laboratorija įgyja naujų prasmių. Architektų Onos Lozuraitytės ir Petro Išoros suprojektuota ekspozicija primins tarsi laikinai ant kitos planetos paviršiaus įrengtą tyrimų aikštelę. Trosais ir laikančiomis konstrukcijomis „įžemintą“ architektūrinę kompoziciją sudarys žiedinis skeneris ir registratūros stalas, ant kurio bus eksponuojami anksčiau J.Urbono įgyvendintų ar būsimų projektų prototipai. Šiuos objektus apskliaus dvi šviesos burės, kurioms modulinės struktūros dizainą kūrė menininkas Vladas Suncovas.
Kurdami laboratorijos dizainą architektai be blizgių, atspindinčių šviesą, nerūdijančio plieno paviršių ieškojo medžiagos, kuri nebūtų lengvai atpažįstama ir atrodytų tarsi iš ateities. „Tai medžiaga, kuri atkeliauja iš aibės kartų jau panaudoto plastiko, o mes ją ištraukiame iš dar vienos besisukančio ciklo stotelės. Šis plastikas talpina daug kontekstų, nes yra ne tik žmonijos paliktas likutis, bet ir perdirbtojo forma yra be galo ironiška“, – apie naudotas medžiagas pasakoja O.Lozuraitytė. Jas architektų duetas panaudojo gamindami registratūros stalo paviršių ir specialius laboratorijos baldus.
PRISTATYS PIRMĄJĄ METINĘ ATASKAITĄ
Be interaktyvios architektūrinės ekspozicijos, LEA tarptautinei auditorijai pristato ir Pirmąją metinę ataskaitą (Annual Report No.1) – leidinį, kuriuo siekta šį projektą kontekstualizuoti ir paruošti jo mokslinius pagrindus. Išsami, beveik 200 puslapių publikacija apžvelgia J. Urbono plėtojamas gravitacijos ir meno sąsajas, išsamiai pristato „Planetos iš žmonių“ idėją ir ieško atsakymų, ar ši misija galėtų būti įmanoma. Bendradarbiaujant su galerija „Vartai“ ir Rupert, leidinį anglų kalba išleido leidykla „Six Chairs Books“.
Kartu su J. Urbonu metinę ataskaitą sudariusi LEA asistuojanti kuratorė Milda Batakytė kreipėsi į kelioliką mokslininkų, dirbančių architektūros, fizikos, antropologijos, dizaino ir kitose srityse, prašydama įvertinti šios misijos galimybę iš jų vykdomų tyrimų ar atstovaujamos disciplinos perspektyvos. Štai astrofiziko Vido Dobrovolsko teigimu, net jei šiandien ir išsiųstume visus žmones į kosmosą, jie tesudarytų tik mažą asteroidą, tad tam, kad susiformuotų planeta, prireiktų bent kelių tūkstantmečių. Venecijoje tam laiko laboratorija turės iki lapkričio 21 d.
Lietuvos paviljoną 17-oje tarptautinėje Venecijos architektūros bienalėje pristato Lietuvos kultūros taryba. Paviljoną organizuoja meno, rezidencijų ir edukacijos centras Rupert. Strateginis partneris „X Museum“ (Pekinas). Partneriai „Collective“ (Edinburgas), „Science Gallery“ (Dublinas), galerija „Vartai“, Nacionalinė dailės galerija, „Plasta“, „Girteka Logistics“. Paviljono lankytojų ir gidų saugumu rūpinasi Monika Mačiulytė ir „Margarita“. Paviljono draugai: Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos aerokosmoso asociacija, Kosmica Institute, „Formuniform“.
Parengta pagal LSA Media informaciją.
Publikaciją iš dalies remia Lietuvos Kultūros Taryba.
Titulinė nuotrauka: Lietuvos erdvės agentūros komanda. Foto: Emilijos Filipenkovaitės.
Lietuvos erdvės agentūros laboratorijos aksonometrija (2021) © Julijonas Urbonas ir „Isora x Lozuraityte Studio for Architecture“. Lietuvos erdvės agentūros vizualizacija.
Lietuvos erdvės agentūros laboratorijos pjūvis (2021) © Julijonas Urbonas ir „Isora x Lozuraityte Studio for Architecture“. Lietuvos erdvės agentūros vizualizacija.
Lietuvos erdvės agentūros laboratorijos planas (2021) © Julijonas Urbonas ir „Isora x Lozuraityte Studio for Architecture“. Lietuvos erdvės agentūros vizualizacija.
Lietuvos erdvės agentūros laboratorijos registratūra (2021) © Julijonas Urbonas ir „Isora x Lozuraityte Studio for Architecture“. Lietuvos erdvės agentūros vizualizacija.
Lietuvos erdvės agentūros laboratorijos reflektoriaus konstrukcija (2021) © Julijonas Urbonas ir Vladas Suncovas. Lietuvos erdvės agentūros vizualizacija.
Lietuvos erdvės agentūros skenerio struktūra. Foto: Emilijos Filipenkovaitės.
7. Lietuvos erdvės agentūros įkūrėjas menininkas Julijonas Urbonas. Foto: Emilijos Filipenkovaitės.
Lietuvos erdvės agentūros komisarė Julija Reklaitė ir menininkas Julijonas Urbonas. Foto: Emilijos Filipenkovaitės.
Lietuvos erdvės agentūros architektai Petras Išora ir Ona Lozuraitytė. Foto: Emilijos Filipenkovaitės.
