PILOTAS.LT jau skelbė, jog Šeškinės šlaitų geomorfologinio draustinio ir jo prieigų aplinkos pritaikymo lankymui ir pažinimui idėjos projekto konkurse varžėsi vos 2 projektiniai pasiūlymai. Ką tik paaiškėjo, jog nugalėtoja jame tapo MB „Bauland“ projektuotojų kolektyvas – D.Baltrušaitis, A.Dailidaitė, P.Kliučininkas ir J.Šerpetauskytė, pasiūlęs „Mamuto parko“ koncepciją.
BENDRADARBIAVO SU SKIRTINGŲ SRIČIŲ SPECIALISTAIS
Konkursą laimėjusios MB „Bauland“ architektų, urbanistų bei kraštovaizdžio architektų komandos vizija yra kurti sveikus, darnius, sumanius ir atsparius klimato kaitai miestus. O jos sprendiniai remiasi urbanizuotų ir žalių viešųjų erdvių balanso paieškomis. Laimėtojai įsitikinę, jog sėkmingų projektų paslaptis – bendradarbiavimas su skirtingų sričių specialistais. Tokią praktiką jie taikė ir rengdami konkursą laimėjusį darbą „Mamuto parkas“. Tvirti geologinio ir geomorfologinio pobūdžio esminius planuojamos teritorijos raidą ir vertybes pabrėžiantys argumentai buvo suformuoti geografo VU doc. dr. Ričardo Skorupsko ir geologo dr. Simono Saarmann analizėmis ir pasiūlymais. Gamtiniai ir kraštovaizdžio architektūros sprendimai išdiskutuoti su botanike Vilma Gudyniene. Transporto intensyvumo ir judumo klausimai sprendžiami su dr. Kristina Gauče.
„Mamuto“ parko koncepcija – pritaikyti draustinį lankymui ir sukurti nacionalinės svarbos parką su pažintine edukacine funkcija. Pasak projekto autorių, šios temos pristatymas suteikia galimybę sukurti nacionalinės svarbos ir traukos centrą Lietuvoje – Mamuto parką.
KONCEPCIJĄ IR PROGRAMĄ ĮKVĖPĖ GAMTA
Sumanytas parkas supažindintų su mamutų radiniais, ledynmečio išplitimo riba ir raiškiomis poledynmečio reljefo formomis. Koncepcijos autorių nuomone, augmenija bei Šeškinės šlaitai – tinkama vieta nuosekliai atskleisti visos Vilniaus teritorijos reljefo ir bendrai kraštovaizdžio formavimosi ypatumus poledynmetyje. Taip pat – supažindinti visuomenę, kaip šis kraštovaizdis sąlygojo miesto atsiradimą, sostinės formavimąsi lėmė jo augimą. Gamtos padiktuotas unikalus vietovės kontekstas įkvėpė projekto koncepciją bei siūlomą funkcinę programą.
Remiantis konkursine idėja, parką sudarytų: edukacinis visiems prieinamas „Mamuto“ takas, alternatyvūs „Mamutukų“ takai, 3 vaizdingos kraštovaizdžio regyklos, pakylančios iki esamų medžių viršūnių ir savo forma atkartojančios Neries upės vingius, mamutų ganyklomis vadinamos vaikų žaidimų ir poilsio aikštelės, botanikos sodas ir skirtingas parko dalis jungiantis kabantis tiltas. Šalia buvusių amunicijos sandėlių, šlaito papėdėje funkcinę programą papildytų pažintinis „Amunicijos“ takas. Aplinkiniai esami tranzitiniai pėsčiųjų ir dviračių takai būtų integruoti į bendrą parko takų tinklą.
ORGANIŠKAI ĮSILIES Į KRAŠTOVAIZDĮ
Siekiant, kad parkas būtų pastebimas, o patekimas – lengvai surandamas, pasiūlyta visuomeninio transporto stotelių, „Statyk ir eik“ tipo aikštelių bei planuojamų pėsčiųjų viadukų sistema. Projekte taip pat yra siūlomas ir ekoduktas – viadukas, skirtas gyvūnų migracijai, kurio vieta numatyta virš Ozo gatvės.
Konkurso vertinimo komisijos teigimu, laimėtojų projektas organiškai įsilies į kraštovaizdį ir taikliai atspindės teritorijos istorinį, kraštovaizdžio raidos savitumą, o siūloma Mamuto parko „ideologija“ – lengvai „paklūsta“ tvariems sprendiniams. Atkreiptas dėmesys ir į autorių profesionalią geomorfologinę analizę, palankią bioįvairovės palaikymo taktiką.
Parengta pagal MB „Bauland“ ir PILOTAS.LT informaciją.
Titulinis pav.: Darbas devizu „Mamuto parkas“ (autoriai D.Baltrušaitis, A.Dailidaitė, P.Kliučininkas, J.Šerpetauskytė), 1-oji vieta.
Robertas
( 2021-09-07 )
Kodėl reikia subjauroti gamtą? Kam tie projektai? Kam tie muziejai?
Buvo puikus takas, dabar iš paveikslėlių matau, kad gamtos sumažės, nes asfalto padidės.