KAUNO STATYBŲ GREITKELIS: Stringantys vilniečiai ir raudonas „Ferrari“

Kauno miesto valdžia ėmėsi peržiūrėti vilniečių nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Citus“ projektus Kaune – reikalaujama nugriauti naujojo namo Senamiestyje balkonus, be to, kaltinama gudraujant ir su buvusios radijo gamyklos „Banga“ rekonstrukcija Žaliakalnyje. Vis dėlto tikėtis teigiamų permainų miesto architektūros politikoje nereikėtų – čia ir toliau vieniems projektams kišami pagaliai į ratus ar uždegama raudona šviesa, tuo tarpu kiti – link finišo greitkeliu lekia it nepakaltinamas raudonas „Ferrari“.

BALKONUS PAREIKALAVO NUGRIAUTI
Kauno miesto savivaldybė neseniai nusprendė pamokyti čia nekilnojamojo turto projektus plėtojančią bendrovę „Citus“ iš Vilniaus. Kaip teigiama išplatintame pranešime, prestižinėje vietoje, adresu Šv. Gertrūdos g. 51A, prieš kelerius metus iškilęs „Kauno senamiesčio apartamentų“ daugiabutis (arch. „G.Natkevičius ir partneriai“) iki šiol formaliai teturi statybvietės statusą, nors viduje jau senokai šeimininkauja naujakuriai – butų gyventojai bei komercinėse patalpose įsikūrusių salonų darbuotojai. Leidimui šį daugiabutį statyti visame žemės plote kadaise pritarė miesto taryba, tačiau architekto G.Natkevičiaus kolektyvo suprojektuoti didoki balkonai pakibo virš Šv. Gertrūdos gatvės šaligatvio bei skvero pusėje. Savivaldybė juos ir reikalauja nugriauti, nors projektas su balkonais buvo pristatinėjamas visuomenei, praėjo ilgą derinimo procesą ir buvo visų instancijų suderintas.
PILOTAS.LT duomenimis, vienas iš skvero pusės jau yra nugriautas. Mūsų žiniomis, statytojai ir architektai gana pagrįstai teisinasi, kad Senamiestyje balkonai virš gatvių – nuo seno įprasta praktika, tačiau Kauno valdžia jau ėmė abejoti dėl Gintauto Natkevičiaus architekto licencijos pagrįstumo, esą jo biuro projektai nuolat kelia juridinių (ar profesinės etikos) klausimų. Čia galima prisiminti, kad ir neseną skandalingąjį V.Putvinskio gatvės tarpukarinio namo (arch. L.Zimanas) antstato atvejį.

VILNIAUS VYR.ARCHITEKTO KOMENTARAS: LAZDA KAUNE PERLENKTA
Portalas Pilotas.LT paprašė šį „piktų balkonų“ atvejį pakomentuoti Vilniaus vyr. Architektą Mindaugą Pakalnį, vadovaujantį Vilniaus architekto skyriui Vilniaus savivaldybėje.
Mindaugas Pakalnis:
Laikantis tokių nuostatų, Kauno istorinėje dalyje turėtų nebelikti jai būdingų elementų – balkonų, erkerių, karnizų, frizų, konsolių ir panašiai… Gal net ir langų apvadų neliks – jie gi irgi į gatvę išsikišę. O kaip tada su iškabomis isikišusiomis į gatvę ant kalvio darbo plieno konsolių? Ar jas irgi draus? Juk visi šie architektūros elementai yra vietos tapatumo ženklai.
Apskritai – geresnės užstatymo struktūros už perimetrinį dar niekam sugalvoti nepavyko. Tad namai statomi ant sklypo ribos, pirmieji aukštai užsipildo paslaugomis, o gatvėse sodinamos alėjos. Tai klasika. Laiko patikrinta.
Mes, pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybėje – tiesiog pritariame tokių elementų išsikišimui į bendro naudojimo erdves – gatvių raudonąsias linijas, skverus ir panašiai. Pritardami reikalaujame sutvarkyti, atnaujinti tą erdvę.
Nepritariame tokių elementų lindimui tik į svetimus kiemus, net jei sklypas ir nesuformuotas.
Beje, tai svarbu, – tokius klausimus Vilniuje, kitaip nei Kaune, sprendžia ne politikai, o Vilniaus architekto skyrius.

Virš šaligatvio pakibusius „Kauno senamiesčio apartamentų“ (arch. „G.Natkevičius ir partneriai“) daugiabučio balkonus reikalaujama nugriauti. Foto: ©PILOTAS.LT

Virš šaligatvio pakibusius „Kauno senamiesčio apartamentų“ (arch. „G.Natkevičius ir partneriai“) daugiabučio balkonus reikalaujama nugriauti. Foto: ©PILOTAS.LT

Virš šaligatvio pakibusius „Kauno senamiesčio apartamentų“ (arch. „G.Natkevičius ir partneriai“) daugiabučio balkonus reikalaujama nugriauti. Foto: ©PILOTAS.LT

Apie buvusios radijo gamyklos „Banga“ Savanorių prospekto ir Žemaičių gatvės sankirtoje rekonstrukcija ar net nugriovimą galvojama ne vieną dešimtmetį. Šis gamybinis kompleksas laikomas vienu didžiausių urbanistinių nesusipratimų mieste. Prieš 12 metų tuometiniai gamyklos pastatų komplekso šeimininkai – „Nuova 5“ – net buvo surengę konversijos konkursą. Bemaž visos (viena kitu keliu ėjusi grupė parengti konkursinio projekto nespėjo)  architektų grupės tuomet siūlė sovietinę gamyklą griauti, kad būtų galima sukurti XXI amžiaus vertą erdvę gyventi bei dirbti. Vis dėlto 1-oji vieta konkurse nebuvo paskirta. Dėl kone iškart po konkurso smogusios ekonominės krizės „Nuova 5“ ištiko bankrotas ir komplekse galiausiai pradėjo šeimininkauti kiti.

KALTINA VILNIEČIUS GUDRAUJANT
Statybų bendrovė „Citus“ neseniai paskelbė, jog buvusioje „Bangos“ gamykloje bus įrengtas modernus „loftų“ kompleksas „Radio City“. Teigiama, kad per 3,5 metų į 15.000 m² ploto projektą  (firma „Archas“: architektai G.Čepurna, T.Kuleša, J.Slendzoka) bus investuota 14,4 mln. eurų suma. Pagal  kolektyvo „Archas“ projektą čia turėtų atsirasti net 330 „loftų“, kurių plotas svyruotų nuo 20 iki 44 m². Vienoje patraukliausių Žaliakalnio vietų pačioje paminklinės Prisikėlimo bažnyčios pašonėje planuojamas šis savotiškas gyvenamųjų erdvių skruzdėlynas, PILOTAS.LT žiniomis, jau yra pradėtas pardavinėti.
Kauno savivaldybė įtaria investuotojus gudraujant. Mat, jų pasirinktas kūrybinių dirbtuvių statusas leidžia vystytojui ignoruoti akivaizdų automobilių parkavimo vietų trūkumą bei kai kuriuos kitus reikalavimus, taikomus gyvenamajam būstui. Kur „loftų“ gyventojai laikys komplekso parkinguose netelpančius automobilius – neaišku. Be to, prie reguliarių būsto išlaidų būsimiems naujakuriams dar prisidės nekilnojamojo turto mokestis, taikomas komercinio pobūdžio patalpoms. Tai yra 1 proc. nuo nominalios turto vertės per metus. Ko gero, dar reikėtų paminėti, jog ilgą laiką čia veikusios radijo gamyklos patalpos gali būti pavojingos gyventi, nes galėjo būti teršiamos įvairiomis toksinėmis medžiagomis. Sovietmečiu apie ekologiją buvo galvojama nedovanotinai mažai…
Kauno savivaldybės valdininkai dėmesio neatkreipė ir dar į kelis aspektus. Pirmiausia, jog ši rekonstrukcija, nepaisant ypatingos savo reikšmės miesto urbanistikai, pradėta vykdyti be architektūros idėjų konkurso, kuris leistų surasti geriausią architektūrinį sprendimą. Didžiulis pastatas, kuris jau daugybė metų darko trapų Žaliakalnio architektūros kontekstą bei įvardinamas kaip viena didžiausių urbanistinių klaidų mieste, pristatomame  projekte numatomas tik šiek tiek „papudruoti“ dizaino priemonėmis. Projekto autoriai giriasi, jog bus išlaikyta tiek šio komplekso forma, tiek jo suplanavimas, tiek ir laiptinės bei kai kurie kiti architektūros elementai. Elgiamasi, tarsi pastarieji būtų kažkokia istorinė vertybė, o ne kultūros paveldo bei architektūros specialistų kritikos neišlaikantys sovietmečio statybų rudimentai.

SUSIRŪPINIMAS PROJEKTŲ KOKYBE – TIK PARODOMASIS
Kauno miesto savivaldybės ir jos pranešime cituojamo paties mero Visvaldo Matijošaičio susirūpinimas minėtais nekilnojamojo turto plėtros projektais greičiausia yra tik parodomasis. Iš tikrųjų architektūros kokybės reikalai Kaune jau senokai yra smarkiai pašliję.  Miesto Regioninei architektūros tarybai (Kauno RAT‘ui) projektai mieste neteikiami ištisais mėnesiais. Pavyzdžiui, šioje taryboje nė nebuvo svarstomi ypatingai svarbūs miestui projektai – Kauno Vienybės aikštės rekonstrukcija (architektai – vokiečių „3deluxe“ su R.Giedraičiu), S.Dariaus ir S.Girėno stadiono perstatymas (arch. „Kauno planas“, „Archas“), verslo centro „Magnum“ vietoje nebaigto statyti viešbučio „Respublika“ projektas (architektūra – tas pats „Archas“) bei kiti Karaliaus Mindaugo prospekto verslo komplekso projektai ir t.t.
Kiekvienas plėtros projektas apima begalę įvairių funkcinių, socialinių, estetinių, istorinių ir kt. aspektų, todėl neturėtų būti traktuojamas vien kaip atskirų priimtinų ar nepriimtinų urbanistinių detalių kratinys. Juk būtent žvelgiant pro architektūros prizmę geriausia atsiveria plėtros projektų sprendinių visuma, jų kokybė. Na, o kritikuotinų nekilnojamojo turto projektų Kauno centre tikrai daugiau nei šiedu viešai keiksnojami miesto valdžios. Vis dėlto juos pilnaverčiai įvertinti be specialaus išsilavinimo ir patirties yra sunku ar net neįmanoma.
Aišku viena, tiek nekilnojamojo turto projektų užsakovai, tiek ir architektai vis labiau neranda dialogo su Kauno savivaldybe bei pačiu meru Visvaldu Matijošaičiu. Galima būtų prisiminti ne tik stabdomus naujus nekilnojamojo turto projektus, bet ir Kaune organizuojamo, tačiau miesto ignoruojamo vienintelio šalyje architektūros festivalio KAFe atvejį. Ir priešingai, su miesto valdžia ar jos aplinka siejami verslo projektai statybų greitkelyje , atrodo, ir toliau skrodžia miestą it tas minėtasis ant visų „dėjęs“ „Ferrari“ – be jokių architektūrinių tarybų ir profesionalių diskusijų.
Titulinė nuotrauka: ©PILOTAS.LT

Sovietmečiu Žaliakalnyje pastatytas gamyklos „Banga“ kompleksas laikomas viena didžiausių urbanistinių klaidų Kaune. Kauno savivaldybei kliūna sumanymas ją paleisti „loftams“. Foto: ©PILOTAS.LT

15.000 m² ploto projekte „Radio City“ kolektyvo „Archas“ architektai siūlo įrengti 330 „loftų“ skruzdelyną, o pačią konversiją – realizuoti kone kosmetinėmis architektūrinėmis priemonėmis išlaikant tūrius, išplanavimą, konstrukcijas ir net kai kuriuos elementus. Foto: ©PILOTAS.LT

Buvusios radijo gamyklos „Banga“ korpusai stūkso pačioje Žalialnio simbolio – paminklinės Prisikėlimo bažnyčios – pašonėje, todėl miesto architektūriniam veidui yra ypač sverbūs. Foto: ©PILOTAS.LT

Komplekso „Radio City“ įrengimo darbai Kauno Žaliakalnyje dar tik prasidėjo, tačiau „loftai“ – jau intensyviai pardavinėjami. Foto: ©PILOTAS.LT

Prieš 12 metų nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Nuova 5“ surengtame gamyklos „Banga“ konversijos architektūros idėjų konkurse senuosius korpusus buvo siūloma griauti ir taip siekti vietos vertos architektūros kokybės. Foto: ©PILOTAS.LT

Su V.Matijošaičio verslo imperija siejamas biurų centras „Magnum“ (arch. G.Čepurna, M.Navalinskas, T.Kuleša, D.Pauža; „Archas“) nebaigto statyti viešbučio „Respublika“ vietoje iškilo be jokių architektūrinių tarybų ir aptarimų. Foto: ©PILOTAS.LT