koronavirusas

KORONAVIRUSO DINAMIKA LIETUVOJE: VDU mokslininkai sukūrė modeliavimo įrankį

2020-04-09
PILOTAS.LT

VDU mokslininkų modelis sukurtas kaip pagalbinė priemonė analizuojant ir priimant sprendimus, susijusius su COVID-19 sukelta pandemija. Modelio parametrus galima keisti ir rezultatus matyti iš karto grafiniu ir skaitiniu pavidalais. Taip pat jame galima keisti karantino sąlygas, trukmę, kitus parametrus.

Užkrėstųjų skaičius Lietuvoje gali pasiekti daugiau nei 3 tūkstančius, o viruso plitimas bus suvaldytas tik tuo atveju, jei karantino sąlygos dar bent du mėnesius nebus ženkliai švelninamos – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai. Nes taip rodo jų sukurtas interaktyvus matematinis modelis.
Ši pagalbinė priemonė padės analizuoti ir priimti sprendimus, susijusius su COVID-19. Modelį parengė VDU mokslininkai: Matematikos ir statistikos katedros profesorius, universiteto rektorius Juozas Augutis ir Taikomosios informatikos katedros doktorantas Justinas Dainauskas.

PANDEMIJOS DINAMIKĄ LEMIA IŠ ESMĖS DU FAKTORIAI
Modelis remiasi stochastiniu imitaciniu  modeliavimo būdu. Jo idėja – atkurti (imituoti) infekcijos pernašos, užkrėstųjų nustatymo ir kitus procesus, realiai vykstančius visuomenėje pandemijos metu. Modeliavimo parametrai arba pradiniai duomenys yra surinkti iš tarptautinių publikacijų ir Lietuvos oficialių institucijų viešai skelbiamų duomenų.
Pasak prof. J.Augučio, žmonių užsikrėtimo virusu mastai ir dinamika priklauso nuo įvairių sąlygų – pradedant nuo infekcijos inkubacinio laikotarpio, šalies gyventojų skaičiaus ir baigiant situacija aplinkinėse šalyse, mobilumo pobūdžiu ir t. t. Tačiau patys svarbiausi faktoriai, nulemiantys pandemijos eigą, yra du – infekcijos pernašos dažnis (R0), kuris parodo, kiek vidutiniškai per sirgimo laiką sergantysis gali užkrėsti kitų žmonių, ir karantinas – kaip priemonė, kuri apibrėžia kovos prieš virusą efektyvumą. Neturint vakcinos, svarbiausia priemone valdant kilusią pandemiją tampa karantinas.

KORONAVIRUSO ŽINOMIEJI IR NEŽINOMIEJI
„Nuo karantino griežtumo, jo sąlygų laikymosi priklauso infekcijos pernašos dažnio sumažėjimas. Kai pasiekiama, kad jis būtų mažesnis už vienetą, pradeda mažėti ir sergančiųjų skaičius. Nuo šių rodiklių nustatymo priklauso ir infekcijos sklaidos prognozių tikslumas“, – paaiškina profesorius.
Pagrindinė modelio dalis imituoja užsikrėtusiųjų skaičiaus kitimą – pradedant nuo atvykusių iš užsienio, kurie užkrečia kitus, taip infekcija plinta toliau. Įvedus karantiną, jei jo laikomasi, per tam tikrą laiką pandemija ima slopti, taigi, ir tikimybė kasdien užkrėsti naujus piliečius mažėja.
„Pagrindinis rodiklis, kurį siekiama nustatyti modeliuojant – kiek žmonių vienu metu yra užsikrėtę virusu. Tai nėra tas pats kaip suminis nustatytų infekuotų žmonių skaičius nuo pandemijos pradžios, kuris kiekvieną dieną skelbiamas žiniasklaidoje. Iš tiesų sergančiųjų skaičius yra ženkliai didesnis nei nustatoma. Tačiau ir identifikuotų sergančiųjų skaičius svarbus – jis yra vienintelis tikrai žinomas ir, remiantis juo, galima patikslinti kitus modeliavimo rezultatus. Aišku, svarbu žinoti, ir modelis tai pateikia, kiek naujai užsikrėtusių kiekvieną dieną galima tikėtis ir kiek kiekvieną dieną bus nustatoma infekuotų žmonių atliekant testavimus“, – pasakoja profesorius J.Augutis.

MOKSLININKAI FIKSUOJA KARANTINO EFEKTYVUMĄ
Modeliavimas pradedamas kovo 1 dieną. Per pirmąsias 20 dienų į Lietuvą iš užsienio grįžo piliečiai, tarp kurių, tikėtina, dalis galėjo būti užsikrėtę COVID-19 virusu. Pradžioje parvykusieji nebuvo griežtai izoliuojami, todėl šalies viduje užkrėtė daugiau žmonių ir karantino pradžioje Lietuvoje skaičiai išaugo – galėjo būti apie tūkstantį užsikrėtusiųjų.
Tikėtina, kad didžiausias bendras infekuotų žmonių skaičius Lietuvoje buvo pasiektas kovo antroje pusėje ir perkopė 3 tūkstančius. Tačiau, prasidėjus karantinui, užsikrėtusiųjų pradėjo mažėti, taigi netrukus pradės mažėti ir kiekvieną dieną užkrečiamų žmonių. Jei karantino sąlygų būtų laikomasi dar bent pora mėnesių, tai pandemijos pabaigos Lietuvoje galėtume tikėtis birželio pradžioje. Per visą pandemijos laikotarpį pagal modeliavimo rezultatus būtų nustatyta apie 1,7 tūkst. atvejų.

MODELIAVIMO TIKSLUMU PATENKINTI
Kitas svarbus faktorius – testavimas, kuris, vykstant pandemijai, turėtų būti vykdomas labai intensyviai. „Nuo 100 testų per parą, per dvi savaites buvo pereita prie daugiau nei 3 000 testų per parą. Šio skaičiaus užtenka ištirti simptomų turintiems sergantiesiems ir tiems, kurie pagal epidemiologinius tyrimus yra nukreipiami testavimui. Tokiu būdu tarp atpažintų infekuotų žmonių patenka ir dalis neturinčių ligos simptomų“, – pažymi prof. Juozas Augutis.
Savaime suprantama, modeliavimo rezultatai priklauso nuo to, kokie įvesties parametrai yra parenkami. „Ypač svarbūs yra infekcijos pernašos koeficientai iki karantino ir jo metu. Kadangi konkrečiai Lietuvai išsami statistika ir nuodugnūs tyrimai dar nėra atlikti, mūsų šalies atvejų statistika galima remtis tik dalinai. Rengiant modelį, nemažai remtasi tarptautinėmis publikacijomis ir ataskaitomis. Modelio pritaikymui Lietuvos atvejui turime tik nustatytų užsikrėtusiųjų skaičius nuo kovo pradžios iki šios dienos, tačiau modeliavimo rezultatai rodo, kad Lietuvos situacija modeliuojama gana tiksliai“, – paaiškina Justinas Dainauskas.

KARANTINO REŽIMO ĮTAKA PANDEMIJOS TRUKMEI – ESMINĖ

Sukurtas modelis leidžia analizuoti įvairias situacijas ir scenarijus. Dabar vienas iš aktualiausių klausimų yra kiek būtų galima sušvelninti karantino sąlygas, kad Lietuvos verslui būtų palengvinta situacija. Jeigu, laikantis griežtų saugumo sąlygų, būtų leidžiama ribota smulkiojo verslo veikla, o žmonių kontaktų skaičius nepadidėtų daugiau negu dvigubai lyginat su dabartine situacija, tai pandemijos suvaldymas tęstųsi, tik jos pabaigos būtų galima tikėtis liepos pradžioje.
Jeigu karantino apribojimai būtų per daug sušvelninti – leidžiami didesni žmonių susibūrimai, atstatomos veiklos, kuriose sudėtinga apsaugoti žmones nuo užsikrėtimo virusu – pandemija gali atsinaujinti.
Parengta pagal VDU informaciją.
Titulinė nuotrauka: ©Pilotas.LT

Scenarijus A, jei esamo karantino režimo bus laikomasi dar du mėnesius. VDU mokslininkų schema.

Scenarijus A, jei esamo karantino režimo bus laikomasi dar du mėnesius. VDU mokslininkų schema.

Scenarijus B, jei karantino režimas bus švelninamas, išlaikant esminius reikalavimus. VDU mokslininkų schema.

Scenarijus B, jei karantino režimas bus švelninamas, išlaikant esminius reikalavimus. VDU mokslininkų schema.

Scenarijus C, jei karantino reikalavimai ženkliai sumažinami nuo dabar, paliekant tik dalį reikalavimų. VDU mokslininkų schema.

Scenarijus C, jei karantino reikalavimai ženkliai sumažinami nuo dabar, paliekant tik dalį reikalavimų. VDU mokslininkų schema.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

menu_kn_221100_e02_xxx

KŪRYBA KURIA KULTŪRĄ: Atidaryta VDU Menų fakulteto 100-mečiui skirta paroda

2022 lapkričio 29Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos universiteto šimtmečio proga Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakultete atidaryta ekspozicija „Menų fakultetas 100-metyje: kūryba kuria kultūrą“. Parodos ekspozicija pasakoja apie Menų fakultetą kaip

Sodininkų g. 2

BOTANIKOS KVARTALO KONKURSAS: Aleksote varžosi 3 užsakomosios idėjos

2022 lapkričio 213 KomentaraiPILOTAS.LT

Kauno Aleksoto rajono teritorijoje prie Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo planuojamas  naujas daugiabučių kvartalas. UAB „BT valda“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga surengtam užsakomajam architektūros

VDU Pedagogų rengimo centras. Foto: VDU.

REKONSTRAVO ATSAKINGAI: Kaune atveriamas VDU pedagogų rengimo centras

2022 lapkričio 7Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Kaune duris iškilmingai atveria Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Pedagogų rengimo centras. Anot pastato rekonstrukcijos architektų Vytauto Juškaičio ir Tomo Dimavičiaus, atnaujinta fasado architektūrinė išraiška,

Litvakų kultūra

GERIAU SUPRASTI ISTORIJĄ: Pasaulinis Litvakų kultūros forumas Kaune

2022 rugsėjo 20Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje salėje vyks pirmasis Litvakų kultūros forumas. „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ inicijuotą renginį lydės marga renginių programa, pabirusi po įvairias miesto

„No-Fly Zone“

„NO-FLY ZONE“ KAUNE: Po atviru dangumi kuriama 1 km ilgio meno galerija

2022 gegužės 26Be komentarųPILOTAS.LT

Birželio 1-ąją Vytauto Didžiojo universitetas pradeda įgyvendinti vienos ilgiausių Baltijos šalyse meno galerijų „No-Fly Zone“ po atviru dangumi idėją, kurios tikslas – komunikuoti laisvę ir

kalantinės

50-OSIOS KALANTINĖS: Romo Kalantos aukos jubiliejinis paminėjimas Kaune

2022 gegužės 9Be komentarųPILOTAS.LT

Šiemet sukanka penkiasdešimt metų, kai Kaune, protestuodamas prieš sovietų valdžią, susidegino 19-metis Romas Kalanta. Gegužės 13–15 dienomis Kaune sukvies specialūs Kalantines minintys renginiai, prabilsiantys apie

Giedrius Bučas

DARNAUS PASAULIO SARGYBOJE: 2-uoju V.Adamkaus premijos laureatu tapo G.Bučas

2022 balandžio 22Be komentarųPILOTAS.LT

Tarptautinę motinos Žemės dieną, balandžio 22-ąją, paaiškėjo Prezidentinės Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo gamtosauginės premijos laureatas. Juo šiais metais komitetas išrinko Giedrių Bučą

Andrius Repšys

PROJEKTAS 1808. KARANTINAS: Pandemijos įtaką nagrinėjanti A.Repšio fotoparoda

2022 balandžio 5Be komentarųPILOTAS.LT

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, Panevėžyje atidaroma garsaus fotografo Andriaus Repšio darbų paroda „Projektas 1808. Karantinas“. Naujausioje savo darbų serijoje menininkas nagrinėja koronaviruso sukeltos pandemijos įtaką

Lietuvos universitetas

LIETUVOS UNIVERSITETUI – 100: Vasario 16-ąją sukvies virtualus renginys

2022 vasario 14Be komentarųPILOTAS.LT

Šių metų Vasario 16-oji trims Kauno universitetams – ypatinga diena. Tądien sukaks lygiai šimtas metų, kai 1922-aisiais Kaune buvo įsteigtas Lietuvos universitetas (LU), iš kurio

Sausio 13

SAUSIO 13-OSIOS LIUDININKAS PROF. R.DAUGELAVIČIUS: „Iššovus tankui, supranti, ką reiškia tyla“

2022 sausio 13Be komentarųPILOTAS.LT

„Pamenu, žmonės skanduodami „Lietuva“, „Laisvė“ ėjo link šalia Radijo ir televizijos komiteto pastato stovėjusio tanko. Tankui iššovus, nors ir ne į žmones, garsas buvo toks,

VDU sporto centras

NAUJAS VDU SPORTO CENTRAS: Dedikacija Prezidentui Valdui Adamkui

2021 lapkričio 163 KomentaraiPILOTAS.LT

Vytauto Didžiojo universitetas atidaro, anot VDU, didžiausią įvairioms sporto šakoms skirtą unversitetinį sporto centrą Lietuvoje. Lapkričio 17-ąją, 14 valandą, Akademijos miestelyje (Studentų g. 9A, Kauno

Adas Vasiliauskas

KARANTINO PORTRETAI: Išgarsėjusi paroda ir jos autoriaus prisistatymas Šančiuose

2021 rugsėjo 7Be komentarųPILOTAS.LT

Praėjusią savaitę Laikinojoje sostinėje prasidėjus prasidėjusį festivalį „Kaunas Photo“, nuo rytojaus Šančiuose pratęs plačiai nuskambėjusi Ado Vasiliausko paroda „Karantino portretai“. Vyks autoriaus kūrybos pristatymas studijoje.

karnt_sk_210700_e02_xxx

KARANTINO KRONIKOS: Skaitmeninė pandeminės kūrybos rinktinė

2021 liepos 16Be komentarųPILOTAS.LT

Vinco Mykolaičio-Putino memorialinis butas-muziejus išleido skaitmeninę kūrybos rinktinę „Karantino kronikos“. Leidinyje pristatoma per 40 kūrėjų, sutikusių pasidalinti savo pandemijos metu sukurtais tekstais ir vaizdais. Šiuo

Aukštosios Fredos dvaro rūmai

ATNAUJINO FASADUS: Tvarkomi Aukštosios Fredos dvaro sodybos rūmai

2021 birželio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Ką tik baigti tvarkyti Aukštosios Fredos dvaro sodybos rūmų fasadai. Pastato tvarkybai lėšų skyrė rūmų valdytojas – Vytauto Didžiojo universitetas. NAUDOJA BOTANIKOS SODO ADMINISTRACIJA Aukštosios

Lynų kelias

LYNŲ KELIAS: Druskininkuose vėl paleista ekologiška pramoga

2021 balandžio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Druskininkuose vėl pradėjo veikti vienintelis Lietuvoje lynų kelias. Ši Druskininkų pramoga bei ekologiška transporto priemonė dirbs ir balandžio 24, 25, 30, gegužės 1, 2

Filmą „Sengirė“ rež. M.Survila nufilmavo paskutiniuose išlikusiuose senosios girios plotuose Lietuvoje. Pav.: iš filmo  „Sengirė“.

PREZIDENTO V.ADAMKAUS PREMIJA: Paskirta „Sengirės“ režisieriui Mindaugui Survilai

2021 balandžio 231 KomentarasPILOTAS.LT

Tarptautinę motinos Žemės dieną, balandžio 22-ąją, paaiškėjo Prezidentinės Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo gamtasauginės premijos laureatas. Ji paskirta gamtininkui, režisieriui Mindaugui Survilai už

ginei_fo_210400_tit_xxx

MIESTOVAIZDŽIO BALSAI: Stipendija už tarpukario modernizmo ir medžio tyrinėjimus

2021 balandžio 122 KomentaraiPILOTAS.LT

Šiemet Viktoro Kuprevičiaus vardo stipendiją nuspręsta skirti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto II kurso magistrantei Mildai Gineikaitei už jos bakalauro darbą – kūrybinį projektą

Kauno botanikos sodas

ATSIVERIA LANKYTOJAMS: VDU Botanikos sodas pasirengęs svečiams

2021 kovo 29Be komentarųPILOTAS.LT

Nuo balandžio 1 dienos lankytojams atidaromas Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas. Įstaiga atveriama taikant Lietuvos Respublikoje galiojančius karantino apribojimus. Kaip praneša Vytauto Didžiojo universitetas (VDU),

Orsė muziejus

MUZIEJAI ATSIDARO: Tačiau būtina laikytis lankymo sąlygų

2021 kovo 16Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos kultūros įstaigos jau gali priimti lankytojus. Valstybės operacijų vadovas bei Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nustatė muziejų, galerijų ir kitų ekspozicinių erdvių lankymo organizavimo

kavoliūnas

KŪRINYS ANT PAKYLOS: Lankytoją prie meno grąžinantis ciklas

2021 kovo 5Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (KKKC) inicijavo lankytoją prie meno grąžinantį ciklą „Kūrinys ant pakylos“. Pirmasis šio ciklo eksponatas – Ginto Kavoliūno fotografijų diptikas – eksponuojamas

koronavirusas

5 KARTUS DAUGIAU PARAIŠKŲ: Pandemija išpūtė stipendijų kūrėjams poreikį

2021 vasario 231 KomentarasPILOTAS.LT

Lietuvos kultūros tarybos individualių stipendijų konkursui kultūros ir meno kūrėjai šiemet pateikė 3.288 paraiškas – beveik 5 kartus daugiau nei buvo pateikta pirmajam praėjusių metų

Electronic Information for Libraries

ĮVERTINO 3D SPAUSDINIMO INICIATYVĄ: Kauno biblioteka apdovanota už inovaciją

2021 sausio 22Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka už savo veiklą pirmojo karantino Lietuvoje laikotarpiu įvertinta tarptautiniu mastu. Bibliotekos iniciatyva 3D spausdintuvu gaminti priedus durų rankenoms pelnė tarptautinį

bauha_es_210100_e02_xxx_bra

EUROPOS VILTIES PROJEKTAS: Naująjį europinį bauhauzą Lietuva sutinka perdėm šaltai

2021 sausio 206 KomentaraiAlmantas Bružas

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen  dar 2020-ųjų rudenį atskleidė Naujojo europinio bauhauzo sumanymą. Pastarasis kultūros projektas, pagrindu paėmęs modernios architektūros kūrybos metodą, sumanytas siekiant

Yvonne Farrell ir Shelley McNamara

PRITZKERIO PREMIJA 2020: Apdovanojimo ceremonija – pirmą kartą virtualiai

2021 sausio 19Be komentarųPILOTAS.LT

Kaip pernai metų pradžioje skelbė PILOTAS.LT, 2020 metų Pritzkerio premijos laureatėmis išrinktas architekčių Yvonne’os Farrell ir Shelley McNamara’os duetas iš Airijos . Dėl COVID-19 pandemijos apribojimų pastarosios

kultūra

VALSTYBĖS STIPENDIJOS KŪRĖJAMS: Lietuvos kultūros taryba paskelbė konkursą

2021 sausio 141 KomentarasPILOTAS.LT

Lietuvos kultūros taryba paskelbė individualių valstybės stipendijų kultūros ir meno kūrėjams konkursą. Šiam stipendijų konkursui planuojama skirti bent 1,4 mln. eurų. Pretendentų paraiškų laukiama iki