Vilniaus vyriausiojo architekto skyrius kreipėsi į miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą, kad ši įvertintų, ar „Kablio“ vardu žinomame pastate nuo pat pastatymo vykusi ir tebevykstanti kultūrinė veikla gali būti saugoma kaip vertingoji savybė. Mat pastato, kuris nuo pat pastatymo yra vienas aktyviausių sostinės kultūros židinių, savininkai ketina jo paskirtį pakeisti į administracinę.
Vilniaus vyriausiojo architekto skyrius neseniai vertinimui gavo projektinius pasiūlymus, kuriuose numatomas pastato Kauno g. 5 paskirties keitimas. Pastato, sostinėje garsaus dėl kultūros baro „Kablys“ ir kitų kultūrinių renginių, savininkai kultūrinę jo paskirtį prašo keisti į administracinę. Projektas (arch. R.Mažeikaitės IĮ „Mažasis atriumas“) jau buvo pristatytas visuomenei.
Vyriausiojo miesto architekto Mindaugo Pakalnio vertinimu, tai, kad pastatas Kultūros paveldo departamento patvirtintame Naujamiesčio paveldosauginiame plane yra nurodytas kaip vertingųjų savybių požymių turintis ir kultūros vertybės teritorijoje esantis objektas, leidžia manyti, kad viena iš jo vertingųjų savybių gali būti ir kultūrinė paskirtis.
„Mano požiūriu, būtų gerai, kad tie objektai, kurie turi vertę kaip neformalūs bendruomenės centrai, buriantys žmones, išsaugotų savo telkiančią funkciją, – sako M.Pakalnis. – Jei būtų konstatuota, kad pastatui taikytina tokia, platesnė, apsauga, reikėtų toliau šnekėtis su savininkais. Kalbu apie kompromiso paieškas – kad kultūrinę paskirtį turintis ir atitinkamai suprojektuotas pastatas galėtų išsaugoti kultūrines funkcijas, kad čia liktų renginiams ar kitokiai kultūrinei veiklai pritaikytų erdvių. Toks pastarąjį dešimtmetį yra susiformavęs ir šio pastato statusas miesto urbanistinėje struktūroje, tokią jo reikšmę mato ir savivaldybė.“
Projektinių pasiūlymų autoriai bendrovė „Mažasis atriumas“ Vilniaus miesto administraciją informavo, kad keisti pastato paskirtį pastato savininkus – prieš dešimtmetį jį įsigijusią bendrovę „Žibosa“ įpareigoja sutartis su Nacionaline žemės tarnyba. Kitaip su jais būtų nutraukta žemės nuomos sutartis.
Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba sprendimą po Vyriausiojo miesto architekto skyriaus kreipimosi priimti turėtų per kelias savaites.
Kultūrinė veikla „Kablio“ pastate vyko nuo pat Geležinkeliečių kultūros rūmų pastatymo Kauno gatvėje 1958-aisiais. Juose vyko kino seansai, šokiai, veikė kavinė, Vilniaus lenkų teatras. Nepriklausomybės laikais pastatą perėmė alternatyviosios kultūros atstovai, o 1994 metais frontono viduryje vietoje buvusio Tarybų Sąjungos herbo pritaisius Mindaugo Navako skulptūrą „Kablys“, pastarosios pavadinimu imtas vadinti ir pats statinys. Na, o 2011 metais čia įsikūrė alternatyvaus laisvalaikio jaunimo centras „Kablys“. Vilniečiai nuogąstauja, kad pastato paskirties pakeitimas gali duoti pradžią praradimui vieno iš sostinės tapatybės ženklų.
Parengta pagal Vilniaus savivaldybės ir PILOTAS.LT informaciją.
Titulinė nuotrauka: ©PILOTAS.LT
