Iki šių metų pabaigos Lietuva turi Europos komisijai pateikti Nacionalinio energetikos ir klimato srities (NEKS) veiksmų 2021-2030 m. planą. Šio plano projektui ką tik pritarus LR Vyriausybei, jis teikiamas pakartotinei viešajai konsultacijai.
ŽADAMA LAIKYTIS VISŲ ES ĮSIPAREIGOJIMŲ
Galutinį NEKS veiksmų planą, kurį Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, turi parteikti Europos Komisijai iki šių metų pabaigos. Kaip praneša Kultūros ministerija, Vyriausybė jį planuoja patvirtinti gruodžio 18 dieną. Visuomenės pastabų ir pasiūlymų dėl šio plano laukiama iki gruodžio 4 dienos elektroniniu paštu: neksplanas@enmin.lt.
NEKS plane reikia konkrečiai nurodyti, kaip valstybė pasieks jai nustatytus klimato kaitos rodiklius. Lietuva iki 2030 metų turi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas 9 proc., palyginti su 2005 metais, energijos vartojimo intensyvumą – bent 1,5 karto, palyginti su 2017 metais, ir padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį visoje energetikoje iki 45 proc.
Lietuva žada laikytis visų ES įsipareigojimų Jungtinių Tautų iškeltiems darnaus vystymosi tikslams ir Paryžiaus susitarimui dėl klimato kaitos įgyvendinti. Šie įsipareigojimai iš esmės apima 3 užduotis, kurias privalu atlikti iki 2030 m.: sumažinti ŠESD emisijas 40 proc., palyginti su 1990 m., pagerinti energijos vartojimo efektyvumą bent 32,5 proc. ir padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį visoje energetikoje iki 32 proc.
NEKS veiksmų planas, kuris parengtas konsultuojantis su socialiniais-ekonominiais partneriais, asociacijomis ir visuomene, numato, kad planuojamoms priemonėms įgyvendinti reikės 14 mlrd. Eur investicijų, iš kurių 9,6 mlrd. Eur galėtų būti viešos lėšos. Didžioji dalis lėšų, apie 10,8 mlrd. Eur, bus skirta Nacionalinės energetinės nepriklausomybės tikslų ir Lietuvos įsipareigojimų ES dėl poveikio klimato kaitai mažinimo įgyvendinimui – skatinant skirtingų sektorių technologinius ir veiklos pokyčius. Taip pat Lietuva planuoja 3,3 mlrd. eurų skirti prisitaikymui prie klimato kaitos. Pagrindinis dėmesys ir pusė lėšų bus skiriama įgyvendinti infrastruktūros atsparumo besikeičiančio klimato sąlygoms projektus. Numatoma tiesti atsparias kelių dangas, įgyvendinti elektros skirstymo infrastruktūros atsparumo ir lietaus nuotekų tvarkymo projektus. Skatinti ne tik žemės ūkio draudimo plėtrą, bet ir ekologinį ir atsparų klimato kaitos keliamiems iššūkiams ūkininkavimą. Taip pat planuojama įgyvendinti priemones skirtas visuomenės sveikatai, ekstremalių reiškinių valdymui, miškininkystės, ekosistemų, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio bei kituose sektoriuose. Didžioji šių lėšų dalis bus skirta iš ES fondų ir nacionalinio biudžeto. Pinigai bus naudojami skirtingiems sektoriams įgyvendinti technologinius pokyčius, būtinus mažinti įtaką klimato kaitai.
LIETUVA – TARP AMBICINGIAUSIŲ EUROPOJE
Pranešama, kad Lietuva yra tarp lyderių ES pagal atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą: kartu su Danija, Estija, Ispanija ir Portugalija yra tarp penkių ambicingiausių valstybių ES pagal atsinaujinančios energetikos tikslus 2030 m. Nutiesus eilę jungčių su Vakarų Europos elektros sistema, perorientavus centrinio šildymo sistemas prie biokuro naudojimo, patvirtinusi eilę papildomų aukcionų saulės ir vėjo elektros gamybai ir sudarius sąlygas gaminančių vartotojų plėtrai, Lietuva turi galimybę iki 1,5 karto viršyti visos ES bendrą tikslą švarios energijos gamybai. Numatyta, kad 2030 m. 45% elektros energijos bus gaminama Lietuvoje iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Viešųjų ir gyvenamosios paskirties pastatų renovacija, energijos vartojimo efektyvumo skatinimas pramonės ir paslaugų sektoriuose, darnaus judumo skatinimas ir kitos priemonės leidžia prognozuoti Lietuvos energijos poreikių mažėjimą beveik penktadaliu iki 2030 m., kas prisidės prie nacionalinio saugumo tikslų mažinant priklausomybę nuo taršaus kuro importo.
NEKS plane numatyta, kad įgyvendinus visas numatytas priemones iki 2030 m. Lietuvos transporto sektoriuje ŠESD emisijos sumažės 8,1%, žemės ūkyje – 9,1%, pramonėje – 9,8%, o atliekų sektoriuje – net 52,4%.
Įgyvendinus visas numatytas priemones 2030 m. 70% krovinių geležinkeliais bus pervežami elektriniais traukiniais, 14 % lengvųjų automobilių šalyje bus elektriniai. Bendras kuro suvartojimas Lietuvoje sumažės 24 %, efektyviai sumažindamas mūsų priklausomybę nuo importo. Skaičiuojama, kad Lietuvos pramonės įmonės naudos mažiau taršias technologijas, ūkininkai sunaudos 17 % mažiau mineralinių trąšų, o miškų plotas išaugs po 8 ha per metus.
Žemės ūkio sektoriaus tvarumui ir konkurencingumui didinti bus siekiama subalansuoto ir efektyvaus išteklių žemės ūkio produkcijai gaminti naudojimo. Tobulinant sektoriaus kompetencijas ir gamybos technologijas 20 proc. mažės energetinių bei gamybinių išteklių naudojimas.
Parengta pagal Aplinkos ministerijos informaciją.
Titulinė nuotrauka: ©PILOTAS.LT
