Gyventojai ką tik pakviesti teikti paraiškas kompensacijoms nuosavoms saulės elektrinėms savo gyvenamajame būste įsirengti ir tapti gaminančiais vartotojais. Energetikos ministerijos inicijuojamame projekte skirta 40 mln. eurų iš 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programoje numatytų lėšų. TURĖS
LR Energetikos ministras Dainius Kreivys neseniai susitiko su Palangos miesto savivaldybės bei bendruomenės atstovais, kuriems pristatė planuojamą pirmąjį jūrinio vėjo parką Baltijos šalyse ir žaliosios energetikos plėtrą Lietuvoje. Planuojama, jog 2028 metais Lietuvos teritoriniuose vandenyse ties Palanga
Energetikos ministerija beveik 10 mln. eurų skyrė elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminančių mažos galios elektrinių plėtrai. Projektai finansuojami iš atsinaujinančių energijos išteklių statistinių perdavimų Liuksemburgui. Kaip praneša Energetikos ministerija, iš viso parama buvo skirta 37
Atsinaujinančios energetikos sektorius – vienas sparčiausiai augančių visame pasaulyje. Lietuviai šioje srityje taip pat sparčiai žengia į priekį, vystydami įvairius projektus. Vienas jų – plūduriuojanti saulės jėgainė Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (Kruonio HAE). Tai – pirmoji tokio tipo
KTU mokslininkai sukūrė ir praktiškai pritaikė modernią atsinaujinančių energijos šaltinių sistemą. Šis jų projektas nusipelnė „Energy Globe Award“ apdovanojo. Dėl pastarojo apdovanojimo šiemet varžėsi pustrečio tūkstančio inovatyvių idėjų iš daugiau kaip 180 pasaulio šalių. KONKURSE VARŽĖSI 2.500
Iki šių metų pabaigos Lietuva turi Europos komisijai pateikti Nacionalinio energetikos ir klimato srities (NEKS) veiksmų 2021-2030 m. planą. Šio plano projektui ką tik pritarus LR Vyriausybei, jis teikiamas pakartotinei viešajai konsultacijai. ŽADAMA LAIKYTIS VISŲ ES ĮSIPAREIGOJIMŲ
Nuo 2018-ųjų pradžios naujai statomiems pastatams jau bus taikomi ne A, o A+ klasės energinio naudingumo reikalavimai. Taigi, kam užtenka ir A klasės su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą naujam statiniui turėtų suskubti iki metų pabaigos… Kaip
Kaunas tapo biokuro naudojimo šiluminėse elektrinėse lyderiu. Tai patvirtina ir AB „Kauno energija“ vykdoma energijos šaltinių modernizacija. Praėjusią savaitę antrajame šalies mieste ji paleido vieną, o šią savaitę ֪– dar keturis naujus biokuro katilus. Manoma, kad jais
Japonų technikos gigantė „Panasonic“ investuoja į atsinaujinančios energetikos technologijas bei skatina ekologišką gyvensenos būdą. Tuo turėjo įtikinti įspūdinga architekto A.Hirata’os instaliacija, eksponuota Milano dizaino parodos „Saloni“ metu.
Prieš keletą metų A energinio naudingumo klasės daugiabučiai atrodė tolima ateitis. Nespėjus įsigalioti privalomajai tvarkai statyti aukščiausią klasę atitinkančius pastatus, nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ pastatė pirmąjį Lietuvoje daugiabutį, kuriam išduotas A klasės energinio naudingumo sertifikatas.
Kaune pradeda veikti pirmasis nepriklausomas šilumos gamintojas, naudojantis atsinaujinančius energijos išteklius. Biokuro katilinę ką tik Taikos prospekte pastatė bendrovė „GECO Investicijos“, katilinei reikalingą įrangą projektavo, gamino, montavo ir katilinę aptarnaus įmonė „Enerstena“.
2012 – 2015 metai į Kauno šilumos tinklų infrastruktūrą ketinama investuoti 184 mln. litų. Tai paaiškėjo Kauno miesto tarybai pritarus bendrovės „Kauno energija“ daliniam investicijų planui. Šios lėšos bus skirtos šilumos tiekimo tinklams atnaujinti, modernizuoti bei biokuro
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001