Kultūros ministerijos siūlymu Vyriausybė paskelbė Kauno centrinio pašto rūmus kultūros paminklu. 1932 metais atidarytas pastatas (arch. F.Vizbaras) yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių ir modernizmo architektūros objektų.
Kauno centrinio pašto rūmai – reikšmingi architektūriniu, inžineriniu ir istoriniu pobūdžiu, tapę vienu ryškiausių architektūrinių Laikinosios sostinės akcentų. Išskirtinis pastato statusas įgalina rengti naujus teisės aktus, įrašant šį objektą į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. Tai reiškia, kad bus galima užtikrinti Kauno centrinio pašto rūmų prieinamumą visuomenei ir jų išsaugojimą.
Kauno centrinio pašto rūmų situacija ir jos sprendimo būdai ne kartą buvo svarstomi tiek visuomeninių organizacijų, tiek valstybės institucijų lygmeniu. Akcinė bendrovė Lietuvos paštas, kuris yra šio objekto savininkas, nemato perspektyvos toliau plėtoti įstatuose numatytą veiklą, pastate atliekant savo funkcijas. Šiandieninis Vyriausybės sprendimas leis išsaugoti Kauno centrinio pašto rūmus visuomenės poreikiams.
2015 metais Europos Komisija Kauno modernizmo statiniams, tarp jų ir centriniam paštui, suteikė Europos paveldo ženklą. Siekiama, kad Kauno modernizmo architektūra būtų įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Beje, politikė Jurgita Šiugždinienė dar pavasarį subūrė visuomeninę grupę „Paštininkai“, kuri surengė Kauno centrinio pašto atgaivinimo kūrybines dirbtuves. Įvairių sričių specialistai, menininkai bei pastato ateičiai neabejingi kauniečiai jose parengė 3 galimus pastato panaudojimo kelius.
Parengta pagal LR Vyriausybės ir PILOTAS.LT informaciją.
Titulinė nuotrauka: ©PILOTAS.LT
Foto: PILOTAS.LT archyvas
Architekto-inžinieriaus Felikso Vizbaro Kauno pašto rūmai (1931 m.) – vienas realiausių lietuviškų kandidatų UNESCO Pasaulio paveldo sąraše. Foto: © Pilotas.LT
