Lietuvoje ko gero pirmą kartą architektūrinio konkurso dalyviai savo trimačius projektų modelius turėjo galimybę įstatyti į 3D miestą. Tai atsitiko Panevėžyje, Stasio Eidrigevičiaus menų centro konkurso metu.
Kadangi Panevėžio savivaldybės administracija jau turėjo pasiruošusi miesto centrinės dalies trimatės realybės modelį, šį pavasarį, organizuojant SEMC architektūrinį konkursą nuspręsta, kad teikdami siūlymus dalyviai pateiks ir jų projektų trimačius modelius.
Kai tarptautinio masto menininkas Stasys Eidrigevičius prieš kelerius metus nutarė savo darbų kolekciją padovanoti Panevėžiui, niekas neįsivaizdavo, kad tai turės ypatingą poveikį ir Lietuvos architektūros raidai. Ne tik dėl to, kad SEMC pastatas bus išskirtinis, kaip ir pati dailininko kūryba, bet ir dėl vienos techninės ypatybės, neturėjusios precedento Lietuvoje.
11 KVADRATINIŲ KILOMETRŲ ERDVINIO PANEVĖŽIO
Analizuojant konkursinius SEMC projektus buvo bene pirmą kartą Lietuvoje naudojamasi skaitmeniniu Panevėžio 3D kontekstu, kurį 2017 m. rudenį sukūrė UAB “IN RE” su partnere UAB „IT logika“.
UAB „IN RE“ projektų vystymo direktorius dr. Arūnas Urbšys sako, kad miesto 3D modelis padeda geriau suvokti situaciją, tobulinti ir valdyti infrastruktūrą. Per interaktyvias paslaugas galima aktyviau įtraukti gyventojus į miesto valdymą ir spartinti inovacijas, juolab, kad paslauga viešai pasiekiama internetu.
Panevėžio 3D modelis apima miesto centro erdvę – 11 km2. Dronais padaryta daugiau kaip 45.000 nuotraukų, iš kurių automatiniu būdu „Bentley Systems“ realybės kūrimo programa „ContextCapture“ per 3,5 mėnesio sugeneruotas 3D modelis.
Modelio detalumo lygis siekia vidutiniškai 5-7,5 cm., tačiau kai kurių istoriškai reikšmingų objektų – net iki 3 cm.
3D PALENGVINO DARBĄ KONKURSO KOMISIJAI
SEMC architektūrinio konkurso viešąjį pirkimą administravo MB „Mash Studio“. Jos direktorė urbanistė Živilė Šimkutė sako, kad pasitelkiant 3D buvo siekiama vertinimo komisijai sudaryti sąlygas geriau įvertinti projektų integraciją į esamą urbanistinį kontekstą. Komisija galėjo ne tik įvertinti pasiūlymus analizuodama projektus spausdintuose planšetuose, bet ir pažvelgti į juos trimačiame kontekste įvairiais rakursais, suvokti siūlomo pastato dydį ir jo santykį su esamu užstatymu. Komisijos nariai galėjo naudotis mobiliaisiais kompiuteriais „iPad“ bei lietimui jautriu didelės įstrižainės ekranu.
Anot Ž.Šimkutės, papildomas reikalavimas pateikti pasiūlymo 3D modelį dalyvių labai neapsunkino ir nesukėlė problemų, nes ruošiant objekto vizualizacijas trimačiai modeliai dažniausiai ir taip būna ruošiami. Dalyviams tereikėjo juos supaprastinti – konkurso sąlygos prašė modelio be medžiagų ir interjero, buvo galima naudoti tik spalvas.
“Nors per atvirą konkurso sąlygų aptarimą iš architektų bendruomenės buvo matyti šioks toks skepsis siūlymui naudoti trimatį modelį vietoj tradicinio maketo, tačiau manau, kad šiuo atveju sprendimas pasiteisino. Paprastai nedidelis vizualizacijų kiekis „įkalina“ sprendimą keliuose geriausiuose rakursuose. Žinoma, apžvelgti projektą mes pratę į aplinką įstatomame makete, bet tai neblogai atsiskleidžia ir 3D modelyje,” – sako konkursą laimėjusios „IMPLMNT architects“, komandos vadovas Aurimas Syrusas. Kartu su juo projektą kūrė Greta Šidlauskaitė ir Ričardas Bertašius.
FUNKCIONALUMO IR DETALUMO BALANSAS
Dailėtyrininkė, Nacionalinės dailės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė buvo viena konkurso darbų recenzentų. Jos patyrimas atskleidžia, kad 3D modelių ypatybes galima perprasti labai greitai: „Su konkursinių projektų 3D modeliais susipažinau, jau atvykusi į komisijos posėdį. Erdviniai vaizdai padėjo geriau suvokti pastato ir jo urbanistinio konteksto santykį, išorinę erdvinę-tūrinę kompoziciją.”
Be to, L.Jablonskienei norėjosi, kad 3D modelis būtų apėmęs ir interjerą: “Man teko ekspertuoti daugiausia funkcinę projektų dalį ir, manau, kad turėdama šių projektų interjerų 3D modelį būčiau ne tik pati dar geriau įsigilinusi į tai, kaip projektų autoriai sprendė tokio sudėtingo multifunkcinio objekto įveiklinimo užduotį, bet ir komisijai kai kurios mano keltos problemos (patalpų lokalizavimo, grupavimo, dydžio ir kt.) būtų buvę akivaizdesnės.“
Tačiau Ž.Šimkutė perspėja, kad neturėtų būti keliami pertekliniai reikalavimai. „Negali būti kuriami pertekliniai reikalavimai architektams, ir konkursų organizatoriai turi būti selektyvūs dėl prašomos medžiagos, koncentruojantis tik į tai, kas iš tiesų leidžia ekspertinei komisijai darbus vertinti pagal numatytus kriterijus. Svarbu gerbti dalyvaujančių architektų laiką ir resursus, kurių architektūriniai konkursai pareikalauja nemažai. Kiekvienu atskiru atveju prieš parenkant reikalavimus ir pateikimo būdus turi būti kritiškai vertinami turimi resursai ir konkurso specifika,“ – sako Ž.Šimkutė.
LIETUVOJE 3D KONTEKSTAS NAUJIENA, KITUR ĮPRASTAS DALYKAS
Ž.Šimkutė pastebi, kad trimatės realybės modelio reikalavimas architektūriniuose konkursuose yra naujiena Lietuvoje, tačiau kitose pasaulio šalyse yra plačiai naudojamas. Konkursuose prašoma pateikti ne tik apibendrintus trimatės realybės modelius, bet ir BIM modelius. Trimatės realybės modelio naudojimas konkursuose yra gera alternatyva fiziniam maketui, kuris reikalauja didelių resursų ir laiko norint jį paruošti kokybiškai, transportuoti.
“Savaime suprantama, kad skaitmenizuotas modelis yra preciziškai tikslus, ko ne visada pavyksta pasiekti rankomis darytame nedidelio mastelio makete. Tačiau tai jokiu būdu nedevalvuoja architektūrinio maketo prasmės, vertės ar žavesio,” – sako architektas A.Syrusas.
Dėl architektūrinių vizualizacijų Ž.Šimkutė pastebi, kad „dažnai jos būna realybės parametrų neatitinkančios perspektyvos – pritemptos ir pagražintos“.
3D REALYBĖS MODELIS LABIAU PAŽINUS IR VISUOMENEI
Konkurso darbai, o jų buvo 19, Panevėžio miesto dailės galerijos Keramikos paviljone eksponuoti savaitę iki komisijos darbo pradžios ir kelias savaites po to. Greta išeksponuotų planšetų įrengtas lietimui jautrus ekranas, kuriame lankytojai projektus galėjo apžiūrėti trimatėje erdvėje.
SEMC planuojama įgyvendinti dviem etapais. Tikimasi, kad jis taps Panevėžio miesto simboliu, bendruomenės susibūrimo vieta su erdvėmis renginiams, miestiečių ir miesto svečių kūrybai, vaikų edukacijai.
„Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metai Panevėžio urbanistikai įsimintini kaip svarbių pokyčių laikas. Sukurtas ir funkcionuoja naujos kartos urbanistinio planavimo įrankis, kuriuo iš formato 2D perėjome į 3D. Tai tarsi takoskyra tarp praeities ir ateities. Panevėžys iš esmės vienintelis Lietuvoje gali pasigirti turintis galimybę savo miesto atnaujinimo ir plėtros projektus demonstruoti, analizuoti ir vertinti pasitelkdamas atvaizdavimą Panevėžio 3D realybės modelyje. Naująsias galimybes sėkmingai išbandėme renkant geriausią Stasio Eidrigevičiaus menų centro architektūrinį sprendimą“, – sako Daiva Gasiūnienė, Panevėžio miesto savivaldybės vyriausioji architektė.
Ji priduria, kad miesto 3D modelis tinkamai panaudotas ir organizuojant Panevėžio daugiafunkcinio sporto ir sveikatingumo centro „Aukštaitija“ techninio projekto parengimo konkursą.
A.Syrusas šiuolaikines technologijas giria ir kaip gerą platformą su konkursiniais darbais supažindinti miestiečius, kuriems rūpi miesto plėtra: “Matau šios technologijos prasmę ir taikymą nebūtinai konkursų atveju. Tai gali būti didelis pagalbininkas vertinant būsimų objektų įtaką tam tikroms miesto perspektyvoms, įkomponavimui į vertingas miesto panoramas”.
J. BASANAVIČIAUS PAMINKLAS TAIP PAT MODELIUOTAS 3D VIRTUALYBĖJE
Architektūrinio konkurso 3D realybės modelio kontekste idėja kilo ne Panevėžyje. Dar 2016 m. pabaigoje Vilniaus savivaldybė paprašė „IN RE“ prididėti prie vieno išskirtinio projekto – paminklo Dr. Jono Basanavičiaus ir aikštės ties Nacionaline filharmonija konkursinių pasiūlymų įvertinimo 3D realybės modelio kontekste.
Paminklo konkurso dalyviams nebuvo keliamas reikalavimas pateikti 3D modelius, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė siekė kuo objektyviau įvertinti konkursinius pasiūlymus 3D aplinkoje, tai padaryti realiomis vienodomis sąlygomis ir įvairiais rakursais. „IN RE” su partneriais apsiėmė itin greitai sukurti esamos situacijos 3D modelį ir integruoti į jį konkursui pateiktų paminklų bei aikštės sutvarkymo 3D modelius.
Dešimtis kartų senamiesčio teritoriją apskridęs dronas padarė 1.500 nuotraukų iš kurių buvo sugeneruotas 3D realybės modelis. Jo detalumas ties aikšte prie Nacionalinės filharmonijos siekė net iki 5 mm. Konkurso dalyvių pateikta projektinė aikštės išdėstymo medžiaga ir skulptūrų maketai buvo sujungti su esamos aplinkos 3D realybės modeliu, kad vertinimo komisija turėtų galimybę vienodomis sąlygomis palyginti penkių prizinių ir skatinamųjų premijų autorių pasiūlymus.
ATLIKTA NETGI 4D OBJEKTO ANALIZĖ
Tačiau tuo neapsiribota – projektas perkeltas į virtualios realybės aplinką, kur projektinė informacija papildyta gyvais aplinkos objektais, įtraukti atmosferiniai reiškiniai ir, simuliuojant paros laiko kaitą, vertinant, kaip keičiasi aplinka ir vizualinis konkursinių projektų suvokimas priklausomai nuo judėjimo, paros laiko, debesuotumo, atlikta netgi 4D analizė.
Kad būtų sustiprinta realistinės simuliacijos patirtis, projektas paverstas interaktyvia 360° virtualiosios realybės vaizdo medžiaga, suderinama su „VLC 360°“ ar analogiškais daugialypės terpės grotuvais.
Smagu, kad šis darbas konkurse „Lietuvos BIM projektai 2017“ pripažintas geriausiu kitų inžinerinių statinių infrastruktūros BIM projektu.
“IN RE” taip pat yra parengusi realybės ir BIM modelių samplaikos sprendimų architektų ar vystytojų įmonėms, susiduriančiomis su išorinėmis kliūtimis ar abejonėmis dėl įgyvendinamų projektų. PR
IN RE skaitmeninių miestų sprendimai.
Titulinė iliustracija: „IMPLMNT architects“
Firma IN RE sukonstravo 11 km2 Panevėžio centro 3D modelį 5 cm tikslumu. Pav: IN RE
