KOKYBIŠKOS ARCHITEKTŪROS MEMORANDUMAS: Architektų rūmai ir LNTPA įsipareigojo

Lietuvos Architektų rūmai ir Nekilnojamojo turto plėtros asociacija pasirašė esminį dokumentą, kuris apibrėžia plėtotojų ir architektų etiką, veiklos principus ir kokybiškos architektūros siekį, grįstą, vienodais standartais.

Kokybiškos architektūros memorandume, pasirašytame XII-ojo Urbanistinio forumo metu, išskiriamas vystytojo, architekto ir rangovo, kaip pagrindinių kiekvieno projekto iniciatorių, autorių ir įgyvendintojų statusas, pabrėžiama architektūrinių konkursų svarba. Be to, dokumente kalbama apie tvarias investicijas, aukštą statybos darbų kokybę, teisingą atlygį už darbą ir architektūrinį švietimą.
„Dokumentu numatomos atsakomybės, etikos ribos, kurios iki šiol galbūt labiau buvo šešėlyje, neįtvirtintos įstatymuose. Aiškiai apibrėžiamos ribos, kaip balansuojama tarp projekto darnumo, ilgaamžiškumo, ekonominių ir kitų šalių interesų ieškant geriausio sprendimo“, – sakė Robertas Dargis, LNTPA prezidentas.
„Susitarimas, kylantis iš pačios bendruomenės, ir yra tikrasis susitarimas, rodantis nuoširdų pasiryžimą jį įgyvendinti. Šiuo atveju, dvi didelės plėtros procesuose dalyvaujančios ir ne visuomet tapačius interesus įgyvendinančios grupės susitarė gerbti vienas kito veiklą ir siekius, veikti etiškai, sąžiningai ir atsakingai vardan vieno bendro tikslo – visuomenės interesų, kuriamos aplinkos kokybės. Manau, šis susitarimas žymi naują požiūrį į plėtros procesus, kuriuose ne ginčai, ne primygtiniai reikalavimai, o įsiklausymas, darna ir balansas tampa raktinėmis sąvokomis“, – akcentavo Lietuvos architektų Rūmų pirmininkė Daiva Veličkaitė.
Pagal Memorandumą, vystytojai jautriose ir išskirtinėse teritorijose įsipareigoja organizuoti daugiau architektūrinių konkursų.
Anot R. Dargio, kokybiškas darbo rezultatas priklauso nuo mokėjimo susitarti institucijoms ir bendruomenėms.
„Sėkmės raktas – visada yra susitarimas, todėl kurdami naujus projektus turime kalbėtis ir būti išgirsti. Mūsų miestų kokybė priklauso nuo to, kaip organizacijos, institucijos ir bendruomenė gebės kalbėtis ir geranoriškai ieškoti bendrų sprendimų“, – sakė R. Dargis.
Memorandume sutariama, kad viešai bus aptariami ne tik gerieji, bet ir prasti architektūros pavyzdžiai, taip šviečiant profesines bendruomenes ir visuomenę, įsipareigojant kalbėtis ne tik apie geriausius, bet ir taisytinus atvejus.

KOKYBIŠKOS ARCHITEKTŪROS MEMORANDUMAS (visas tekstas)
2018 m. lapkričio 21 d. Vilnius
Pripažindami architektūrą svarbia nacionalinės kultūros bei nacionalinio turto dalimi ir suprasdami mūsų atsakomybę prieš visuomenę, skelbiame svarbiausias kokybiškos architektūros atsiradimo sąlygas bei kviečiame prie jų prisijungti visus projektavimo ir statybos proceso dalyvius.
1. Vystytojo, architekto, rangovo statusas
Vystytojo sumanymus išreiškia architektas, o realizuoja rangovas. Vystytojas ir rangovas yra atsakingo verslo subjektai, užtikrinantys ekonominį augimą o architektas – kūrėjas, menininkas, specialistas, todėl vystytojai gerbia architekto autorines teises, o architektai atsižvelgia į verslo logiką bei galimybes.
2. Architektūra ir investicijos
Architektai supranta, kad yra viena iš svarbiausių plėtros projektą įgyvendinančiųjų grandžių, todėl kartu su vystytoju palaiko abipusį bendradarbiavimą, įgyvendinant priimtus tarpusavio susitarimus. Architektai supranta, kad vystytojo veikla yra sudėtinga ir rizikinga, todėl stengiasi ieškoti optimalių sprendimų derindami tiek verslo, tiek visuomenės poreikius. Vystytojai supranta savo atsakomybę ir vardan didesnės savo investicijų grąžos neverčia architekto elgtis neetiškai aplinkos, visuomenės, įstatymų ar kolegų atžvilgiu.
3. Architektūriniai konkursai
Konkursai yra būdas surasti geriausius architektūrinius sprendinius, todėl vystytojai išskirtinėse ir jautriose miestų vietose stengiasi juos organizuoti pagal galimybes ir poreikį kaip įmanoma dažniau, laikydamiesi viešumo, skaidrumo principų ir supranta, kad dalyvavimas konkursuose reikalauja nemažai sąnaudų, todėl skatina architektus dalyvauti juose numatydami premijas ir ekspertinį sprendinių vertinimą. Architektai stengiasi dažniau dalyvauti konkursuose ne tik tikėdamiesi laimėti, bet ir palaikydami savo kūrybinę formą.
4. Teisingas atlygis už darbą
Vystytojai supranta, kad gera architektūrinė idėja ir projektas yra sėkmingos investicijos laidas, todėl skiria pakankamai laiko ir lėšų, kad kūrybos ir projektavimo procese būtų atlikti visi reikalingi darbai ir panaudotos reikiamos kompetencijos. Vystytojas supranta kokybiškos statybos svarbą, todėl numato pakankamai lėšų objekto realizacijai, neskatina statybos darbų rangovų dempinguoti kainas, supranta, kad rangovui taip pat reikalingas pelnas investicijoms į personalo kompetenciją, techniką ir technologijas.
5. Statybos darbų kokybė
Visuomenė yra suinteresuota kokybiška aplinka, todėl architektai atsakingai žiūri į statinio projekto vykdymo priežiūrą, o kartu su vystytojais skatina rangovus ieškoti tobuliausių ir racionaliausių architektūrinės idėjos įgyvendinimo būdų, tam pasitelkdami naujausias technologijas ir kvalifikuotus specialistus. Tiek vystytojai, tiek architektai savo veiklos apimtyse užtikrina aukščiausius moralinius ir etinius standartus parenkant projekto sprendinius, technologijas ar medžiagas.
6. Architektūrinis švietimas ir stebėsena
Architektai nuolat kelia savo kvalifikaciją bei dalinasi savo žiniomis su vystytojais, rangovais ir visuomene. Tiek gerų, tiek ir blogų pavyzdžių viešinimas ir aptarimas yra svarbus motyvacinis veiksnys. Nuolatinė realizuotų architektūros objektų stebėsena vykdoma kasmetinių apžiūrų, parodų, kritinių straipsnių forma ir apima tiek teigiamus, tiek neigiamus vertinimus. Architektai, suprasdami, kad jie yra profesionalai, turintys ypatingą autoritetą visuomenėje, kartu su vystytoju dalyvauja išskirtinių projektų aptarime. Tiek vystytojai, tiek architektai pateikia viešai objektyvią nuomonę, vadovaujantis gerąja pasauline praktika, atsiribodami nuo konkurencinės ar kitos ekonominės įtakos.
Suprantame, kad sėkmė glūdi glaudžiame visų projektavimo ir statybos proceso dalyvių bendradarbiavime, grindžiamame supratingos, geranoriškos ir lygiavertės partnerystės principais. Tik veikdami išvien galime sukurti tikrai kokybiškus objektus, kada nors galbūt tapsiančiais vertingu Lietuvos kultūros paveldu.
Lietuvos architektų rūmai, pirmininkė Daiva Veličkaitė.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija, prezidentas Robertas Dargis.
Parengta pagal LAR informaciją. Foto: Gintarės Grigėnaitės.