Nidos meno kolonijoje veikia paroda „Perfor(m)uoti peizažai“. Tai greičiau ne meno paroda, o vizualus, garsinis, performatyvus ir interaktyvus pasakojimas apie Kuršių neriją, kur šiuolaikinis menas suteikia platformą susitikti įvairių sričių tyrėjams ir menininkams bei pateikti savo žiūros, klausos bei sąlyčio taškus.
Kuršių nerijos peizažas perfor(m)uojamas, Neringoje įvedama fitokratija, parodų salės virsta treniruočių salėmis, atrandama, kad vietinis mentalitetas susiformuoja per nuolatinį darbą specifiniame kraštovaizdyje, o tradicinis dainavimas virsta animalistiniu urzgesiu ir murmesiu. Visi kūriniai, tyrimai ir eksperimentai buvo sukurti VDA Nidos meno kolonijos rezidencijoje specialiai šiai parodai.
Dalyviai: L.Lapelytė, O.Lozuraitytė ir P.Išora, Š.Petrič (Slovėnija), A.Romanenko ir B.Kühnas (Vokietija). Kuratorius V.Michelkevičius. Architektai: O.Lozuraitytė ir P.Išora. Dizainerė L.Grigaliūnaitė. Komanda: R.Antanavičiūtė, S.Marčienė, K.Minderis, J.Navarskaitė, L.Ramanauskas, K.Sadlauskaitė.
VDA Nidos meno kolonija ir visa Kuršių Nerija nuo gegužės mėnesio tapo bandymų aikštele ir tyrimų laboratorija, o parodos dalyviai diskutavo apie gamtos ir žmogaus santykius įvairiose skalėse (masteliuose): nuo geologinio kraštovaizdžio iki simbiozės su mažiausiais augalais, nuo parko ir kitų reglamentų iki psichofizinių nuostatų. Tad čia susitinka kraštovaizdžio architektūros, geografijos, biologijos, skulptūros, darbo etikos, choreografijos, naujųjų medijų ir performanso praktikos.
Parodoje performuojamas peizažas – jis tampa perforuotas, perlinkęs ir įtrūkęs, jam suvokti panaudojami įvairūs priartinimo, sumažinimo ir apčiuopimo įrankiai ar susikeitimas vaidmenimis tarp žmonių ir nežmonių. Joje žiūrovas tampa dalyviu, galinčiu savo kūnu patirti kraštovaizdį, sąveikauti su augalais ir atlikdamas choreografiškus judesius pakeisti savo mentalitetą.
Jei visas Kuršių Nerijos nacionalinis parkas yra paroda, kaip atrodytų jūsų performansas medžiui ar kerpei? Kiek reikia kartoti tą patį veiksmą, kad taptumėte peizažu arba monumentu? Kaip tai paveiks jūsų mentalitetą? Kada pasikartojantys veiksmai, reikalingi atlikti darbui, virsta šokiu? Ar kada nors bandėte užlipti ant peizažo ir pamatyti savo tiesioginę įtaką jam? Kaip sulėtėja laikas ir pasikeičia erdvė, žvelgiant iš augalų perspektyvos? Kam išties priklauso veiksnumas šiame susipynusiame gamtos-kultūros tinkle?
Paroda veiks iki rugpjūčio 31 dienos kasdien nuo 12 iki 20 val., išskyrus pirmadienius.
Parengta pagal Nidos meno kolonijos informaciją.
Nuotrauka: O.Lozuraitytės ir P.Išoros parodos architektūra. Pav.: Nidos meno kolonija.
Bendras parodos vaizdas
Parodos fragmentas su laiko išklotine
Anna Romanenko, Bjorh Kuhn
Fragmentas iš Onos Lozuraitytės ir Petro Išoros instaliacijos „Peizažo vadyba“
Spela Petric
Spela Petric
Linos Lapelytės vaizdo ir garso instaliacija
uoti peizažai“ Nidos meno kolonijoje){kind=link}
