LIETUVOS ARCHITEKTŲ RŪMAI: Lietuvos rinka BIM‘ui dar nepasiruošusi

Lietuvos architektų rūmai (LAR) nutarė palikti VšĮ „Skaitmeninė statyba“, nes Rūmų buvimas pastarosios sudėtyje dažnai buvo suprantamas, kaip palaikantis BIM privalomumą. Tačiau taip nėra, mat BIM grasina didžiųjų projektavimo įmonių diktatu, išstumiančiu iš rinkos didelę dalį mažųjų įmonių bei kelia nerimą dėl architektūros ir aplinkos kokybės.

BIM PRIVALOMUMAS PAŽEIDŽIA VISUOMENĖS INTERESUS
LAR tarybos gegužės 11 dieną priimtu sprendimu, Rūmai atsisakė VšĮ „Skaitmeninė statyba“ dalininko statuso. Taip nutarta įvertinus pastaraisiais metais šioje viešojoje įstaigoje susiklosčiusią ydingą praktiką, kai sprendimai priimami neįtraukiant dalininkų, neatsižvelgiant į jų nuomones, siūlymus bei interesus, neinformuojant visuomenės apie siūlomų sprendimų keliamas rizikas.
„Rūmų tarybos vertinimu, beatodairiškas siekis kuo skubiau įteisinti vieno įrankio, šiuo atveju – BIM (angl. Building information modeling) – privalomumą, pažeidžia visuomenės interesus. Lietuvos rinka yra tam nepasiruošusi ir bet koks priverstinis technologijos taikymas yra traktuotinas tik kaip bandymas apriboti konkurenciją. Rūmų siūlymai atvirai kalbėti tiek apie BIM privalumus, tiek apie trūkumus bei neskubėti su priverstiniu brangiai kainuojančių technologijų taikymu, nusėdančiu ant statytojų pečių, išstumiančiu iš rinkos didelę dalį kokybiškai dirbančių mažųjų įmonių, keliančiu duomenų saugumo ir kitus klausimus, nebuvo girdimi. Sprendžiant iš jau priimtų sprendimų, jie nebuvo perduodami ir valdžios institucijoms. Rūmų buvimas VšĮ „Skaitmeninė statyba“ sudėtyje gali būti suprantamas, kaip palaikantis BIM privalomumą, tačiau taip nėra. Dėl šių priežasčių buvo nuspręsta nebedalyvauti šios organizacijos veikloje“, – teigia LAR pirmininkė Daiva Bakšienė.
Rūmų žiniomis, balandžio 30 dieną Vyriausybės pasitarime buvo priimtas sprendimas, kuriame numatyta konkreti data – 2022 metų liepos 1 d. – kuomet turėtų tapti privaloma BIM metodus taikyti visų naujai statomų sudėtingų ir didelės vertės viešojo sektoriaus statinių ar jų dalių projektavime ir statyboje, paliekant galimybę šį reikalavimo taikymo terminą paankstinti.
GRESIA LAVINA KARTOTINIŲ PASTATŲ
Nepaisant neginčijamų BIM privalumų, architektų bendruomenė tiek Lietuvoje, tiek Europoje į šią technologiją kol kas žiūri atsargiai. Pagrindinis rūpestis – kaip jos naudojimas atsilieps architektūros ir aplinkos kokybei. Vienas BIM technologijos aspektų yra projekto kūrimo greitis – naudojant esamų gaminių bazę pastatai sulipdomi iš tipinių elementų. Galima tokio projektavimo pasekmė – begalės kartotinių pastatų. Architektai neneigia ekonomiškumo svarbos, tačiau pabrėžia, jog sprendinių kokybė ir originalumas, susijęs su išsamia vietos sąlygų ir būsimų naudotojų poreikių analize, yra esminė architektūros ir aplinkos kokybės sąlyga. Rūmams architektūros kokybės užtikrinimas yra viena svarbiausių veiklos krypčių. Tarybos manymu, tik įtvirtinus veikiančius architektūros kokybės kontrolės instrumentus, galima diegti projektavimo bei valdymo optimizavimą, bet ne atvirkščiai.
Šiuo metu BIM integracijos lygis į teisinę bazę Europos valstybėse yra skirtingas ir vieningo BIM standarto ES nėra. Daugelyje labiau ekonomiškai išsivysčiusių šalių BIM nėra privalomas. Europos architektų taryboje pristatyta Vokietijos praktika parodė, jog skubota BIM integracija į teisinę bazę sukėlė daug problemų visoms interesų grupėms. Šiuo metu BIM įstatyminė bazė Vokietijoje yra tobulinama, dalis jos yra atšaukta.
Nuo šiol LAR, nepritariantys BIM privalomumo įvedimui, savarankiškai teiks valstybės įgaliotoms institucijoms objektyvią informaciją, tikėdamiesi, kad bus išgirsti visi su BIM diegimu susijusiems sprendimams aktualūs argumentai.
Parengta pagal LAR informaciją.
Pav.: Revitmodelingindia.com