Kauno modernaus meno fondas (KMMF) yra sukaupęs didžiulį tapybos, grafikos ir skulptūros kūrinių rinkinį. Parodoje „Lietuviškojo modernizmo parafrazės“ pristatoma unikali Kauno ir su juo susijusių menininkų modernistų darbų kolekcija – pirma bei viena iš daugelio galimų šios kolekcijos viešai pristatomų mozaikų.
Balandžio 20 dieną (penktadienį) 18.30 val. Pop up galerijoje (Vytauto pr. 71, Kaunas) atidaroma paroda „Lietuviškojo modernizmo parafrazės“. Kuratorė – dr. Kristina Budrytė Genevičė.
Parodai atrinkti 10 žymių autorių iš kolekcijos didžiausios dalies – tapybos. Tai – H.Čerapo, E.Varkulevičiaus-Varkalio, R.Nemeikšio, A.Vilpišausko, R.Gailiūno, A.Vaitkūno, A.Martinaičio, V.Povilaičio, L.Drazdauskaitės ir A.Skačkausko kūriniai. 10 skirtingų tapytojų vizualiai pristato kolekcijos branduolį, kurį apžvelgus istoriniu ir meniniu aspektais, galime kažkiek nusakyti ir XX amžiaus tapybos būklę.
Kaune tarpukariu subrandinta mokykla tapo XX amžiaus Lietuvos modernistinės dailės pagrindu, dar ir dabar nuo šios mokyklos legendų bandoma išsivaduoti arba pasiduoti jų tolimesnėms bangoms. Todėl modernizmas niekur nedingęs, gyvuoja, gal tik kitais vardais. Neretai ekspresionistinę, simbolistinę, abstrahuotą ar panašią tapybą priskiriame istorinės Kauno meno mokyklos ištakoms ir dialogams su ja. XX a. tapytojai visada turėjo aiškių ar slaptų sąsajų su tokiu modernizmu, jų kūryba lyg artimi ar tolimi limbai, apimantys įvairius kontekstus. Todėl tokius skirtingus, istoriją menančius kūrinius galima sujungti nebent modernizmo parafrazėmis.
Dar XX a. 6-tajame dešimtmetyje sužibėjo V.Povilaičio (1927–2009) urbanistiniai peizažai, čia buvo nutapytos pirmosios jo abstrakcijos, po V.Povilaičio pasirodė ir kitos kartos tapytojai, t.y. po Vilniaus studijų atvykę į Kauną: A.Martinaitis (1939–1986), L.Drazdauskaitė (g. 1947) – kiekvienas jų sukūrė savo aplinkos tapybiškus bruožus, kuriais žavimės ir šiandien. Lygiagrečiai Kaune jau formavosi ir A.Vilpišausko (1945–2015) tapyba. Jo buvę mokiniai, vėliau Vilniuje studijuojantys tapybą su kitais bendraminčiais įkūrė grupę „Angis“. Vėliau, XX a. 9 dešimtmetyje, bendraamžiai, baigę akademijoje tapybą: A.Vaitkūnas (1956–2005), E.Varkulevičius–Varkalis (g. 1955), A.Skačkauskas (1955–2009) – kūrė savo individualios tapybos kelius, be kurių šiandien nebūtų tokios lietuviškos dailės įvairovės. Atgimimo laikais dauguma jų jau būrėsi į menininkų grupes, kurios garsiau ar tiksliau tuo metu išreiškė tapybines naujoves, nuostatas, leido pasijusti „meno įvykių sūkuryje“. A.Skačkauskas priklausė grupei „24“, o be A. Vilpišausko ir A.Vaitkūno, grupės „Angis“ nariais buvo ir parodoje pristatomi H.Čerapas (g. 1952), R.Nemeikšis (g. 1959), R.Gailiūnas (g. 1956).
Paroda veiks iki gegužės 7 dienos.
Parengta pagal Kauno modernaus meno fondo informaciją.
„Mėlynas Šilavotas“, A.Vilpišauskas
