BYRANTIS TAPATUMAS: Kauko laiptų rekonstrukcijos projektas sėja abejones

Kauną ką tik apskriejo žinia apie pagaliau pradedamus tvarkyti legendinius Kauko laiptus – Kauko alėją.Tarpukariu tai buvo vienas didžiųjų Laikinosios sostinės projektų, kuris bylojo itin aukštą vietos architektų lygį, o juo didžiavosi tiek miestas, tiek patys gyventojai. Vis dėlto šios kadaise buvusios reprezentacinės istorinės Kauno erdvės rekonstrukcijos projekto architektūrinė kokybė sėja abejones.

LAIPTAI BUVO GRAŽIAUSI LIETUVOJE
Kauno savivaldybė ką tik džiugiai paskleidė žinią, jog Kauno centrą ir Žaliakalnį jungiantys apleisti ir pamiršti legendiniai Kauko laiptai bus prikelti naujam gyvenimui. „Šią savaitę pradėta ilgai laukta rekonstrukcija, kurios metu seną virš laiptų esantį baseiną pakeis iš žemės trykštantys fontanai, o šlaite bus įrengtas amfiteatras“, – pakiliai rašoma parnešime. Toliau užsimenama apie Kauko laiptų terasoje tarpukariu buvusį trijų lygių baseiną, kuris esą dabar yra „neišvaizdus ir savo funkcijos neatliekantis darinys“.
Savivaldybės pranešime visgi nutylima, jog Kauno laiptai, pasak architektūros istorikės Jolitos Kančienės, tarpukaryje buvo gražiausi laiptai Lietuvoje: su plačiomis tašyto granito pakopomis bei aikštelėmis, fontanėliais, dekoratyviniu apželdinimu. Pasak tarpukario architektūros žinovės, šie architektų Stasio Kudoko ir Felikso Bielinsko suprojektuoti laiptai rodė brandžią landšafto architektūros sampratą bei buvo geriausias utilitarios paskirties statinių pavyzdys visoje Lietuvoje. Beje, sovietmečiu statinys buvo tvarkomas – tris laiptų baseinus pakeitė vienas, o jo kompoziciją papildė skulptūra „Poilsis“ (skulptorius B.Zalensas).
APIE DVASIOS IŠSAUGOJIMĄ NEKALBAMA
Kauno savivaldybės pranešime padrikai vardinami nūnai suplanuoti architektūriniai sprendimai, jog „visa aikštė dabar bus išgrįsta granitine danga, į kurią bus integruoti fontanai“, o prie Aukštaičių gatvės esančiame šlaite bus pastatyti betoniniai suolai, kurie suformuos amfiteatro erdvę. Į pastarąją ves akmens skaldos takelis. Visoje tvarkomoje teritorijoje numatoma įrengti vienodo dizaino suoliukus ir šiukšliadėžes, laiptus apšvies 4 metrų aukščio šviestuvai ir t.t. Nei tarpukariu statytų Kauko laiptų autorių, nei jų rekonstrukcijos projektuotojų nemininčiame pastarajame pranešime neužsimenama ir apie numatytas architektūrines priemones, kurios padėtų išsaugoti šio Kauno statinio dvasią bei tapatumą. Nebandoma paaiškinti ar pagrįsti, kaip šioje tarpukarinėje erdvėje derės minėti šlaituose integruoti masyvūs betoniniai suolai ar tiesiog iš grindinio trykštantys vandens fontanai. Nežinia ką turėtų reikšti ir baseino zonoje, tarp fontano ir laiptų, numatyti 3 plieniniai rutuliai. Savivaldybės pranešimas taip pat nepaaiškina kodėl itin svarbaus miesto istorinės architektūros objekto rekonstrukcijos projektas labiau primena architektūros studento, nei tarpukario architektūros specifiką gerai išmanančio architekto profesionalų darbą.
SKATINS ERDVĖS TAPATUMO PRARADIMĄ
Kauno miesto tarybos narys bei neoficialusis Kauno vyr. architektas Jonas Audėjaitis, pranešime vis dėlto nepamiršta išdėstyti, kaip nepelnytai apleista ir nykų užkampį primenanti vieta susigražins tarpukario populiarumą ir taps puikia kauniečių susibūrimų vieta. „Balandį norime išardyti laiptus, kurių pakopas privalome išsaugoti. Tuomet pradėsime įrenginėti nuotėkų ir vandentiekio tinklus. Didžiausias iššūkis – senojo baseino transformacija į aikštę su trykštančiais fontanais“, – laukiančius darbus vardina bendrovės „HSC Baltics“ projektų vadovas Vaidas Šimkūnas. Beje, šis rekonstrukcijos projektas iš dalies finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, o jo vertė – apie 1,4 mln. eurų.
Kad griūnančius Kauko laiptus sutvarkyti būtina abejonių nėra, tačiau dėl parengtojo rekonstrukcijos projekto architektūrinės kokybės jas išsklaidyti būtų sunku. Ypač – dėl naujųjų elementų architektūrinio pagrįstumo trūkumo, kuris neabejotinai paskatins šios svarbios ir daug kam brangios istorinės erdvės tapatumo praradimą.
PILOTAS.LT žiniomis, Kauko laiptų rekonstrukciją rengė „Kauno plano“ specialistai.
Pagal Kauno savivaldybės informaciją parengė Almantas Bružas.
Pav.: Kauno savivaldybė.

Kauno Kauko alėjos projektas, arch. S.Kudokas, 1936 m. Pav.: AUTC