Nacionalinėje dailės galerijoje neseniai atidaryta paroda „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918-1940“ įvairiais aspektais pristato antrojo šalies miesto bene ryškiausią architektūrinio gyvenimo laikmetį. Architektūros istorikas dr. Vaidas Petrulis rytoj čia detaliau pakalbės apie Kauno modernizmo architektūros išskirtinumą bei pateiks vieną jo vertės interpretacijų.
Kovo 1 dieną (ketvirtadienį) 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje įvyks dr. Vaido Petrulio paskaita „Kauno modernizmas kaip kultūrinis projektas. Tarpukariu, sovietmečiu, dabar“. Renginys nemokamas, be registracijos.
Istorinio architektūros palikimo įprasminimas yra betarpiškai susijęs su reikšmės suteikimu. Pasirinkimas vertinti ir puoselėti autentiškumą arba pasyviai stebėti pokyčius yra kultūrinio pobūdžio praktika. Akivaizdu, kad Kaunas šio laikotarpio architektūrinį palikimą sąmoningai prisiima kaip vieną iš kertinių miesto identiteto elementų. Tačiau kokie šio sprendimo argumentai? Kaip jie kinta? Dr. V.Petrulio paskaitoje išgirsime vieną iš vertės interpretacijų, kuri bus pristatyta kaip septynios tezės apie Kauno modernizmo architektūros išskirtinumą.
Dr. V.Petrulio paskaita „Kauno modernizmas kaip kultūrinis projektas. Tarpukariu, sovietmečiu, dabar“ yra parodos „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918-1940“ dalis.
Parodos strateginis partneris – Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija. Partneris – LDM Nacionalinė dailės galerija. Kuratoriai: Marija Drėmaitė, Giedrė Jankevičiūtė, Vaidas Petrulis. Architektūros ir dizaino kūrėjai: Ieva Cicėnaitė, Matas Šiupšinskas, Linas Gliaudelis. Projektą organizuoja Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, finansuoja Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.
Parengta pagal Nacionalinės Dailės galerijos informaciją.
Nuotrauka: ©PILOTAS.LT
