Ar tauta, kuri dievina krepšinį, būtinai turi nekęsti futbolo? Kodėl Vilnius nugriauti “Žalgirio” stadioną sugeba per porą metų, o pastatyti Nacionalinio neišgali ir per tris dešimtmečius? Kodėl profesionalaus žaidimo galva ant futbolo vejos reikalaujame, o tokio pat žaidimo vardan futbolo ant parketo – jau ne? Kodėl Nacionalinio stadiono konkurse turėdami du dalyvius, vieną stengiamės žūtbūt išeliminuoti, kad liktume be galimybės rinktis?
Kai nacionalinio futbolo reikaluose klausimų styro dešimt kart daugiau, nei atsakymų – stebėtis reikia nebent vienu dalyku: lietuviško futbolo gyvybingumu ir neblėstančiu atsparumu biurokratyviam “rūpesčiui futbolu”…
SERIALAS VISAI ŠEIMAI SU MUTACINIU HAPYENDU
Pamenu, kai Stadiono Šeškinėje uždarą architektūrinį konkursą laimėjo Algimanto Nasvyčio grupė, buvau ką tik baigęs architektūros studijas. Greičiausiai V.Dirmeikis, K.Latoža ir V.Jurkus tuomet klijavo Nasvyčio maketo nuotraukas rūbinėje ir protino futbolo jaunimą: “jei ne šį sezoną, tai kitą tikrai…”
Daug kanceliarinio rašalo Nerimi nubėgo nuo tada. Dar daugiau jo susigėrė į delnus…
Ir štai 2016-ųjų vasarį Vilniaus miesto taryba nutarė koncesijos būdu statyti Daugiafunkcinį kompleksą vietoje Nasvyčio stadiono liekanų ant Šeškinės ozo. Mįslingame Daugiafunkciniame komplekse, kuriuo buvo gąsdinami futbolo mėgėjai, sulipdytame iš keisčiausių konjunktūrinių skiautinių, laimei buvo pakavota ir 15.000 vietų Nacionalinio stadiono idėja.
2016-ųjų rugsėjį Vilniaus miesto savivaldybė kartu paskelbė koncesijos konkursą. Daugiafunkciniam sporto kompleksui. Savivaldybė su Kūno kultūros ir sporto departamentu komplekso projektą įgyvendina viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu, pagal „Projektuok –Statyk-Finansuok-Valdyk“ modelį. Kompleksas bus skirtas sveikatinimui, ugdymui, kultūros ir užimtumo skatinimui. Čia turi būti įrengtas ne mažiau 15.000 vietų stadionas, sporto muziejus, 300 vietų vaikų darželis, ne mažiau kaip 3 futbolo aikštelės, lengvosios atletikos stadionas, sporto salės, biblioteka, informacijos centras, kultūros ir ugdymo veiklų centas. Konkurso laimėtojas turės užtikrinti projektavimo, statybos, remonto, montavimo ir kitus darbus, reikalingus Daugiafunkciam kompleksui ir naujam turtui sukurti.
Vilniaus savivaldybė skelbė, jog Daugifunkcinis kompleksas “yra skirtas Vilniaus miesto urbanistinei plėtrai, ikimokyklinio ugdymo bei kitų viešųjų paslaugų prieinamumo didinimui Vilniaus miesto Šiaurinėje tikslinėje teritorijoje. Projekto tikslai – padidinti Vilniaus miesto Šiaurinės tikslinės teritorijos integraciją į miesto urbanistinę struktūrą, didinti bendruomenės fizinį aktyvumą ir kultūrines iniciatyvas, užtikrinti gyventojų socializacijai, bendruomeniškumui ir dalyvavimui darbo rinkoje palankią paslaugų pasiūlą.”
KITAIP NEBUS…
Darinys, turiu pripažinti, keistas. Dar keistesni Daugiafunkcinio komplekso prasminiai ir funkciniai ryšiai. Tačiau jokio logiškai motyvuoto išaiškinimo surasti per porą metų, deja, nepavyko…
“Kitaip nebus. Arba stadiono nebus iš viso,”- porino nelinksmai portalui Pilotas.LT Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis. Vilniaus vicemeras Linas Kvedaravičius papildė, jog objekto sandarą iš esmės nulėmė finansavimo struktūra ir reikalavimai.
Pagal koncesijos konkurso sąlygas, sutartis tarp savivaldybės, Kūno kultūros ir sporto departamento ir privataus investuotojo bus sudaroma 25 metams. Investuotojas neįgis nuosavybės teisių į Daugiafunkcį kompleksą – jis nuosavybės teise priklausys Vilniaus miesto savivaldybei.. Viso projekto kapitalo investicijų vertė (minimum) – 73,1 mln eurų (be PVM). Iš jų ES lėšos – 33,6 mln. Eur, savivaldybės lėšos (ES paramos kofinansavimas) – 2,9 mln. Eur, valstybės biudžeto lėšos – 36,6 mln. Eur.
Reikia pastebėti, kad prisidegusi nuo priešakinio Dipolio galo, kažką panašaus bando prasukti ir Kauno savivaldybė, mesdama milžiniškas lėšas beviltiškai ankštame Žaliakalnio rajone įstrigusio S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijai.
DU FINALININKAI IR VIENAS BET…
Porą kartų atidėjus terminą, Daugiafunkcinio sporto komplekso koncesijos konkursui gruodžio pradžioje galų gale buvo pateikti du projektai.
Vieną jų pateikė bendrovė “Axis Industries” su partneriais (suma 79,9 mln. eurų), kitą – bendrovė “Vilniaus nacionalinis stadionas” (suma 77,886 mln. eurų) su partneriais. Vilniaus vyr.architekto M.Pakalnio manymu, kadangi konkurso sąlygos buvo labai sudėtingos, natūralu, kad aukštą konkursinį slenktį išdrįso įveikti tik du dalyviai.
Nors su abiem konkurso dalyviais portalas Pilotas.LT iš karto užmezgė ryšius, tačiau, tenka pripažinti, projektinę medžiagą surinkti nebuvo lengva. Todėl skaitytoją bandysime supažindinti su tuo, ką pavyko surinkti. Šiandieną pristatome bendrovės “Vilniaus nacionalinis stadionas” projektą (nes medžiagos gavome daugiau), o kitą savaitę pristatysime bendrovės “Axis industries” projektą (galbūt konkursantai papildys anksčiau įteiktą medžiagą).
Tiesa, spaudoje pasirodė žinių, esą bendrovės “Vilniaus nacionalinis stadionas” pasiūlymo koncesijos konkursui teikime aptikta formalių pažeidimų. Neketinu diskutuoti formaliais konkurso procedūrų klausimais, tačiau pastebėsiu tik tiek, kad šis projektų teikimas yra preliminarus. Kaip yra skelbusi Vilniaus savivaldybė, po preliminarių neįpareigojančių konkursinių pasiūlymų vertinimo vasario 10, konkurso dalyviai turės pateikti išsamius įpareigojančius pasiūlymus.
Štai tuomet ir prasidės tikrasis konkursas – realios konkurencinės varžybos ir derybos. Nes 25-ių metų sutartį su koncesininku ketinama pasirašyti tik 2019-ųjų vasarą.
Nereikia būti dideliu ekspertu, kad suvoktum, jog išeliminavus vieną varžybų dalyvį, nebelieka nei pasirinkimo laisvės, nei galimybės siekti geresnio kainos ir kokybės santykio. Jau nekalbant apie dvigubą slėgį teisėjams…
“VILNIAUS NACIONALINIO STADIONO” PRELIMINARUS PROJEKTAS
Projekto vykdytojas UAB “Vilniaus nacionalinis stadionas” (įskaitant UAB “Naudos virsmas” ir UAB “Nacionalinio stadiono operatorius”. Statybu partneris – Turkijos kompanija Kayi Insaat, vilniečiams pažįstama iš PC “Ozas” statybų. Projekto komanda: firma “A.V. archilab” (Viktorija Puodžiūtė, architektė-urbanistė, Audronė Paulauskienė, architektė-projektų vadovė, Giedrė Nainytė, architektė-urbanistė, Donatas Bručas, architektas-vizualizuotojas) ir architektai Kęstutis Malakauskas bei Paulius Mikalauskas.
Daugiafunkcio sveikatinimo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo projekto programa (Vilniaus miesto savivaldybės užduotis):
1_ Apleistos teritorijos sutvarkymas (2,4873 ha sklypas (saugomi Šeškinės geomorfologinio draustinio šlaitai) bei 20, 3864 ha sklypas (nebaigtas statyti stadionas, baigtumas – 11proc.)
2_ Bendro naudojimo inžineriniai tinklai teritorijoje
3_ Viešosios erdvės ir bendrojo naudojimo infrastruktūra teritorijoje
Statiniai:
1_ Vaikų darželis, pastatas 3 640 m2, aptverta lauko teritorija 4 747 m2.
2_ Kultūros ir ugdymo centras ir biblioteka 1 600 m2.
3_ Neformaliojo ugdymo veiklai skirta sporto infrastruktūra: multifunkcinės, gimnastikos, bokso, imtynių, fizinio pasirengimo salės, administracinės ir kt. patalpos 10 400 m2, 2 futbolo treniruočių aikštės 21 250 m2, futbolo treniruočių aikštė su apšilimo takais 10 625 m2, lengvosios atletikos stadionas 14 000 m2, viso 56 275 m2.
4_ Sporto muziejus 1 500 m2.
5_ Viešųjų kultūros ir sporto renginių infrastruktūra (stadionas), ne mažiau 15 000 vietų.
6_ Automobilių stovėjimo aikštelė – 1 600 vietų.
ARCHITEKTŪRINĖ IR URBANISTINĖ KONCEPCIJA (projekto autorių tekstas)
Pagrindinis rūpestis – kaip tokioje nehumaniškoje aplinkoje (viadukai, platūs keliai, kurių nebeįmanoma pereiti per vieną šviesoforo signalą, milžiniškos automobilų stovėjimo aikštelės, “Akropolio” platybės) sukurti žmogiško mastelio aplinką?
Kaip architektūriniais ir urbanistiniais sprendimais paskatinti žmonių judėjimą pėsčiomis, dviračiu ar kitomis nemotorinėmis priemonėmis?
Tiek užsakovai, tiek projekto autoriai vieningai sutarėme – ši teritorija turi neišnaudotą rekreacinį potencialą. Nuo šlaitų atsiveriantys panoraminiai vaizdai į Vilniaus istorinį centrą turi būti įprasminti ir integruoti į architektūrinį sprendinį, kuriant parko tipo kraštovaizdį.
Mes neįsivaizduojame Nacionalinio Stadiono be viešosios erdvės – be aiškios, funkcionalios, kviečiančios susiburti, pramogauti, būti kartu ar sudainuoti “Tris milijonus” aikštės!
Taigi, didžioji dalis sklypo formavimo sprendimų gimė iš autorių kolektyvo urbanistinio požiūrio.
1_ Nacionalinis stadionas, statomas ne periferijoje – todėl privalo turėti ryšį su miesto centrine dalimi. Vilniaus atveju, sukūrus alternatyvias jungtis ( gondola, pėsčiųjų tiltas, požeminės perėjos) arba saugias pėsčiųjų perėjas, teritorija taptų atvira ir prienama visiems: senoliams, vaikams, dviračių entuziastams, žmonės be nuosavų transporto priemonių.
2_ Siūlome stiprinti ir įprasminti komplekso ryšį su centrine miesto dalimi. Atsiradus alternatyviai jungčiai (gondolai) ar bent jau požeminei perėjai per Geležinio Vilko gatvę, būtų sukurta prasminga ir integrali pėsčiųjų/dviratininkų jungtis su Neries pakrante ir senamiesčiu.
3_ Šiauriniai miegamieji rajonai (Šeškinė, Pašilaičiai, Fabijoniškės) turi savo unikalią vidinę “žaliųjų” erdvių struktūrą, kurią galima lengvai integruoti į Daugiafunkcį kompleksą per požeminių perėjų sistemą
4_ Pėsčiųjų/dviratininkų tiltas per Ukmergės gatvę link Žvėryno leistų žmonėms lengvai pasiekti Vingio parką bei tolimesnius miegamuosius rajonus (Karoliniškes, Viršuliškes, Pilaitę).
Esminis autorių siekis – ne tik suprojektuoti Nacionalinį stadioną, bet ir sukurti viešųjų erdvių sistemą, skirtą žmonėms, o ne 1 600 automobilių, kurių prašo savivaldybė bei reikalauja Statybų įstatymas.
16.700 VIETŲ STADIONAS
Tam, kad transporto ir pėsčiųjų srautai kuo mažiau susikirstų, didžiają dalį automobilių aikštelės “pakišame” po atviru stilobatu, ant kurio įrengiame šildomas (be sniego apkrovų) viešąsias erdves. Siekiant didesnio komplekso daugiafunkciškumo, po pačiu stadionu planuojama įrengti turgaus tipo komecines patalpas bei technines patalpas.
Pagal pateiktą programą, naujasis stadionas turi būti mažesnis ir kompaktiškesnis už Algimanto Nasvyčio projektą. Analizuodami situaciją priėjome išvados, kad statant stadioną senųjų griaučių vietoje, norima užstatymo programa netelpa. Be to išsidėsto nelogiškai ir neracionaliai. Todėl nusprendėme stadionui parinkti kitą vietą, kuri būtų patogi srautų atžvilgiu, reprezentatyvi, pasiekiama ir atitinkanti šiuolaikinius stadionų projektavimo reikalavimus.
Pagrindiniai įėjimai į stadioną projektuojami nuo minėto stilobato. Po stadionu išsidėsto komercinės patalpos, automobilių stovėjimo aikštelės, VIP parkingas, autobusų privažiavimai, požeminiai pėsčiųjų srautai, dviračių parkingas. Ant stilobato įrengtos rampos aptarnaujančiam transportui, gaisrinei ir pan.
Stadionas suprojektuotas taip, kad jame galima būtų rengti ne tik sporto varžybas, bet ir masinius renginius (išskirtinius koncertus, šou, šventes ir pan.). Taip gimė idėja fasadui panaudoti “kvėpuojančios” membranos sistemą. Papildžius ją LED sprendiniais, fasadai gali būti unikaliai pritaikyti kiekvienam renginiui.
Fasadai ir galutinė stadiono išvaizda bus detalizuojama ir tikslinama sekančiame etape.
Stadione numatytos šildomos komercinės, VIP, žiniasklaidos zonos, šildoma ir visus UEFA reikalavimus atitinkanti aikštė. Stadione numatyta 16.700 sėdimų vietų.
Stadiono patalpose numatytas ir Nacionalinis sporto muziejus.
NEFORMALIOJO UGDYMO SPORTO IR KULTŪROS CENTRAS
Projekto užsakovai, siekdami teritoriją paversti visapusiška sporto ir rekreacijos erdve, nutarė išplėsti privalomą Vilniaus savivaldybės programą ir Neformaliojo ugdymo centre pasiūlė integruoti 50 metrų, 8 takelių baseiną, 2 000 m2 universalų sporto klubą ir multifunkcines sales renginiams, netradicinėms sporto šakoms, individualioms treniruotėms bei laipiojimui sienomis (wall climbing).
Planuojamas kultūros ir ugdymo centras su biblioteka yra dalinai sujungtas su sporto centru bendra erdve – food court (valgio kiemeliu), taip išnaudojant pastato plotą kultūriniams ar sporto renginiams. Pastato plotas leidžia įrengti dar dvi šildomas futbolo aikštes ant stogo.
Projekto autorių nuomone, stogų panaudojimas ekploatacijai yra vienas iš tvaraus projektavimo pavyzdžių, tokie sprendimai leidžia maksimaliai išnaudoti tiek sklypo, tiek pastatų galimybes.
300 VIETŲ VAIKŲ DARŽELIS
Vaikų darželis planuojamas mažajame sklype, atokiau nuo pagrindinių srautų, automobilių ir šurmulio, šalia pagrindinių želdynų.
PASIŪLYTA KOMPLEKSO INFRASTRUKTŪRA: SANTRAUKA
1_ Automobilių stovėjimo aikštelė 1.600 vietų.
2_ Įvažiavimai ir požeminės perėjos pagal transporto inžinierių rekomendacijas
3_ Lengvosios atletikos stadionas: aikštė 14.000 m2, aptarnaujančios patalpos po tribūnomis 440 m2.
4_ Futbolo aikštė su šildymu 10.625 m2.
5_ Dvi futbolo aikštės 21.250 m2.
6_ Renginių aikštė.
7_ Bėgimo takai teritorijoje.
8_ Bėgimo (kroso) bei pėsčiųjų takai po Šeškinės geomorfologinio draustinio šlaitus.
9_ Riedlenčių ir riedutininkų parkas.
10_ Vaikų žaidimų aikštelė.
11_ Lauko treniruokliai.
12_ Laipiojimo struktūros.
13_ Miesto centro apžvalgos aikštelės.
14_ Ramaus poilsio, skvero tipo erdvės.
15_ Galimas slidinėjimo trasos atkūrimas.
16_ Galima alternatyvi jungtis – gondola (koncepcija).
PASIŪLYTI KOMPLEKSO PASTATAI: SANTRAUKA
1_ Stadionas: 16.700 vietų, Nacionalinis sporto muziejus 1.900 m2, technologinė dalis 1.900 m2, komercinė dalis 2.400 m2.
2_ Neformaliojo ugdymo veiklai skirtas sporto kompleksas: 60.600 m2.
3_ Kultūros ir ugdymo centras su biblioteka 2.200 m2.
4_ Vaikų darželis 7 900 m2 (su teritorija).
Parengta pagal firmos “A.V. archilab” pateiktą informaciją. Firmos “A.V. archilab” iliustracijos.
galima
( 2018-02-25 )
Nepamirškime ir regbio. Šiame stadione tą irgi galima žaisti. Prieš kažkiek daug metų buvau Toronto FC stadione Kanadoje. Tada tai buvo kana sumautas bestogis mėgėjiško tipo stadionas kur buvo žaidžiamas šiaurės amerikos futbolas, soccer’is (mūsų futbolas) ir regbis. Ten tada dar koncertavo Genesis. Prieš porą metų vėl aplankiau ir šis stadionas jau buvo atgimęs ir labai puikus. Daug vietų jau dengtos, puiki natūrali veja ir visada pilnos tribūnos. Matyt padėjo tai kad komandos savininkai tie patys kaip ir Raptorių ir Maple Leafs.
Užpelkis
( 2018-01-29 )
Kam tas stadionas Vilniuje reikalingas ? Tik ne futbolui. Vieta tragiška, Lietuvos pakraštys ir Vilniaus užkampis. Šitas stadionas reikalingas tik statybos firmoms pelnui pasidaryti. Futbolui reikalingas tik Kauno stadionas prie Sporto halės. Ideali vieta Nacionaliniam Lietuvos stadionui. Kas futbolą supranta, tas supras ir apie ką aš kalbu.
Goda
( 2018-01-28 )
Pagaliau ir Vilnius turės originalų sporto ir kultūros centrą.
Godai
( 2018-01-28 )
https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/1/12/M%C3%BCnchen_-_Allianz-Arena_%28Luftbild%29.jpg/1200px-M%C3%BCnchen_-_Allianz-Arena_%28Luftbild%29.jpg
R
( 2018-01-27 )
neviltis sitie stadiono sprendiniai
vidas
( 2018-01-26 )
Kai prarasta tiek laiko, tai M.Pakalnis gal ir teisus. Kad tik būtų. Išsirenkam iš dviejų finalistų ir tegu tik stato!
mnmn
( 2018-01-25 )
padarys jums rubikono berniukai oro salygas finalui, oi padarys