Nacionaliniame Kauno dramos teatre atidaroma Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Tapybos katedros tapybos paroda „Žiūrėti, matyti, regėti“. Jaunųjų parodos dalyvių ir jų dėstytojos tapybos kūriniai labai skirtingi, primena žiūrovų, ilgėliau užsilikusių po gero spektaklio apmąstymus ar pokalbius tarpusavyje. Ši paroda vainikuoja jaunųjų tapytojų susidūrimą su teatru.
Lapkričio 17 dieną 16.30 val. Nacionaliniame Kauno dramos teatre (Laisvės al. 71) įvyks Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto (VDA KF) Tapybos katedros tapybos parodos „Žiūrėti, matyti, regėti“ atidarymas. Vizualizuoti parodos dalyvių apmąstymai leidžia lankytojui „išgirsti“ pasklidusias refleksijas iš magiškos teatro erdvės. Parodos dalyviai: Tapybos katedros IV kurso studentai Medeinė Revuckaitė, Evelina Eigelytė, Samanta Augutė, Tomas Stanaitis, Aira Urbonavičiūtė, Gerda Malinauskaitė, Ruta Velykytė, Daiva Tankevičienė ir Tapybos katedros vedėja, doc. Aušra Vaitkūnienė.
Rudens semestro metu VDA Kauno fakulteto bakalaurantai tapytojai lankė spektaklius („Mechaninė širdis“, „Palata“ ir kt.). Studentai matė ne tik reprezentacinius scenos įvykius, bet pabuvojo ir užkulisiuose, braidžiojo po klaidžius teatro labirintus ir tapė savo įspūdžius ne studijose, o pačiame Nacionaliniame Kauno dramos teatre. Šių netradicinių kūrybinių dirbtuvių pradžioje buvo galvojama apie teatre dirbančių aktorių portretus, kaip simbolinę viso teatro išraišką ir variklį. Tai buvo iššūkis studentams, nes portreto žanras jaunam kūrėjui spendžia laiko žabangas, priverčia jį ilgai galvoti, ką pasirinkti prezentacijai – personažą ar žmogų su paslaptinga profesija? Todėl staigus ir greitas priėjimas prie paveikslo (darbai sukurti maždaug per vieną mėnesį) daugumai šios parodos dalyvių padiktavo kitą, ne mažiau įtaigią temą – tapybiškai kalbėti ir pristatyti teatro aplinką, jo interjerus ir erdves, pamatyto spektaklio mizansceną. Aktorių ar jų kostiumų figūros taip pat įsiliejo į bendrą tematiką.
Parengta pagal VDA KF informaciją.
VDA KF
