Vilnius kartu su Vidaus reikalų ministerija pagaliau imasi kompleksiškai atnaujinti istorines Rasų kapines, kurios dabar yra smarkiai apleistos ir tvarkomos daugiausia už privačias lėšas. Pirmajame šio projekto įgyvendinimo etape bus sutvarkyta 341 kapavietė, 6 koplyčios, kapinių šlaitai, tvora, apšvietimas ir kt. Suplanuotus Rasų tvarkymo darbus numatyta baigti iki 2020-ųjų.
Praėjusią savaitę Vilniaus savivaldybė pasirašė Vilniaus istorinių Rasų kapinių tvarkybos projekto finansavimo sutartį. Projektas „Vilniaus istorinių Rasų kapinių koplyčių, tvorų, atskirų paminklų tvarkyba“ bus finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ regioninę priemonę Nr. 05.4.1-CPVA-R-302 „Aktualizuoti savivaldybių kultūros paveldo objektus“. Šiam projektui Vidaus reikalų ministerija skyrė 2.043.534 Eur struktūrinių fondų lėšų, savivaldybės lėšų dalis sudaro 360.624 Eur. Bendra projekto vertė – 2.404.158 Eur.
Kaip praneša Vilnius savivaldybė, įgyvendinus Rasų kapinių projekto pirmą etapą bus sutvarkyta 341 kapavietė, iš kurių 141 įtraukta į kultūros vertybių registrą, 6 koplyčios, sutvarkyti kapinių šlaitai, tvora, įrengta apšvietimo ir informacinė sistema, taip pat suremontuota 3,5 km istorinių takų, įrengtas pagrindinio tako apšvietimas, suremontuoti esami laipteliai, įrengtos stebėjimo kameros, požeminiai atliekų konteineriai, sutvarkyta automobilių stovėjimo aikštelė. Šiuo metu baigiama parengti viešo konkurso medžiaga.
Antrame Rasų kapinių tvarkymo etape numatyta atnaujinti kapinių administracijos pastatą, kapinių tvoras. Šiuo metu rengiamas antro etapo tvarkymo projektas.
Beje, Rasų kapinėmis, kurios įtrauktos į Europos istorinių kapinių sąrašą, rūpinasi ne tik Vilniaus savivaldybė, bet ir visuomeninės organizacijos, privatūs asmenys, kurie savo lėšomis atnaujina kapavietes ir rūpinasi kultūros paveldo išsaugojimu.
Rasų kapinės – vienos seniausių ir unikaliausių Lietuvos kapinių. XVIII amžiaus pabaigoje įsteigtose kapinėse buvo statomi kolumbariumai, pastatyta neogotikinė kapinių koplyčia (arch. T.Tišeckis). Kapinėse ilsisi garsūs Lietuvos pilitikai, menininkai, rašytojai, visuomenės veikėjai: J.Basanavičius, P.Vileišis, J.Vileišis, P.Višinskis, M.K.Čiurlionis, M.Riomeris, G.Landsbergis-Žemkalnis, B.Sruoga, J. ir M.Šlapeliai ir kt.
Parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės ir PILOTAS.LT informaciją.
Nuotrauka: Vilnius sav.
Vidas
( 2017-10-18 )
Ar giminaičiai galės teikti paramą, prašyti kokių nors koregavimų? Ar galės prisijungti prie darbų?
Tadas
( 2017-08-17 )
Tikėkimės, kad tvoros kaina eilinį kart neišaugs iki keliolikos milijonų…