STASYS: Meno centras, kuris užaugins Panevėžiui sparnus

Panevėžys rengiasi priimti išskirtinę dovaną – vieno iškiliausių pasaulyje šiuolaikinių Lietuvos menininkų, kraštiečio Stasio Eidrigevičiaus darbų kolekciją ir brandina jo vardo menų centro idėją.

Stasys Eidrigevičius – unikali ir universali kūrybinė asmenybė. Sukurti šiuolaikinį menų centrą, atspindintį pasaulinio formato vizualinį mąstytoją – uždavinys nelengvas ir atsakingas. Tuo tikslu Panevėžio savivaldybė ir Architektūros kokybės vystymo asociacija (AKVA) surengė architektų kūrybines dirbtuves, kurios jau šį penktadienį pristatys dviejų mėnesių triūso rezultatus: kur ir kaip galėtų būti kuriamas Stasio menų centras. Apibendrinus kūrybinių dirbtuvių rezultatus, anot Panevėžio vyriausios architektės Daivos Gasiūnienės, bus skelbiamas tarptautinis architektūrinis Stasio Menų centro konkursas.
Šia proga Aušra Pocienė ir Ginta Krikščiūnaitė kalbėjosi su įvairių sričių meno profesionalais, kurie pasidalino mintimis apie Stasio meno centro galimus pavidalus ir sandarą, kad šis taptų tikru traukos centru Panevėžiui, Lietuvai ir pasauliui.
PANEVĖŽYS – NE TIK MILTINIO, BET IR EIDRIGEVIČIAUS MIESTAS
„Stasio Eidrigevičiaus poelgis tikrai sveikintinas. Jo darbai ne tik grįžtų į Lietuvą, bet ir aplink jo kolekciją būtų galima formuoti naują meninį darinį, vykdyti meninius projektus. Regionui tai taptų svarbiu kultūriniu postūmiu. Panevėžys būtų žinomas ne tik kaip Juozo Miltinio, bet ir kaip Stasio Eidrigevičiaus miestas“, – apie šio įvykio reikšmę sako dailininkas Linas Liandzbergis.
Anot jo kolegos dailininko Vilmanto Marcinkevičiaus, toks miestas kaip Panevėžys, esantis Lietuvos didžiųjų miestų penketuke, tiesiog privalo turėti aukšto lygio kultūrinį traukos centrą, kuris pirmiausia keltų pačių panevėžiečių dvasinio gyvenimo komfortą ir didintų miesto patrauklumą svečių akyse.
SVARBIAU BENDRAVIMAS, NE TIK ARCHYVAVIMAS
Jo nuomone, šiuolaikiniai meno centrai turėtų būti ne miegantys muziejai, kuriuose kažkas saugoma, o meno erdvės, kuriose būtų dalinamasi. Kur visi, nuo mažiausio vaiko iki senolio, būtų kviečiami dalyvauti įvairiose programose, renginiuose.
„Labai svarbu, kad tai būtų atvira ir žmonių mėgstama meno erdvė. Jei centras yra atviras, kviečia, jis tampa traukos centru ir jauniems, ir seniems. Kaip, pavyzdžiui, Nacionalinė dailės galerija. Svarbu, kad menas būtų kokybiškas ir pasiekiamas. Norėtųsi centro, kuris būtų skirtas visuomenei ir priimtinomis formomis supažindintų ją su menu“, – mano V.Marcinkevičius.
Pasak meno kuratorės Julijos Dailydėnaitės, S. Eidrigevičiaus menų centras gali tapti vienu svarbiausiu nacionalinės reikšmės meno centru Lietuvoje. Žinoma, tam, kad taip atsitiktų, reikia labai gerai atlikti namų darbus, išanalizuoti analogiškų institucijų veikimo modelius, o svarbiausia – suburti aktyvią ir motyvuotą komandą.
„S. Eidrigevičius – pasaulinio lygio menininkas, tad jo vardo meno centro atsiradimas gimtinėje – Panevėžio mieste – neabejotinai sulauks ir tarptautinės meno bendruomenės dėmesio. Tam reikia atsakingai pasiruošti“, – pabrėžia ji.
KOKYBIŠKŲ MENO ERDVIŲ LIETUVOJE STINGA
Kauno galerijos „Meno parkas“ direktoriaus Arvydo Žalpio teigimu, Lietuvoje tokių meno centrų, kuriuose galėtų vykti įvairūs šiuolaikiniai kultūros renginiai, aukšto lygio europiniai meno projektai, labai trūksta. ŠMC, Lietuvos nacionalinė galerija, Klaipėdos ar Šiaulių parodų rūmai – štai ir viskas. Dažnai būtent dėl to, kad nėra tinkamų erdvių, į Lietuvą nepavyksta prisikviesti šiuolaikinio meno projektų, festivalių, o juos surengus Vilniuje ar Kaune, nėra galimybės plačiau pristatyti visoje Lietuvoje.
L.Liandzbergio nuomone, tai turėtų būti multifunkcis centras, savyje talpinantis ir ekspozicinę erdvę, ir konferencijų salę bei galimybes rezidencijoms, ir kūrybinėms dirbtuvėms ir pan. Be jokios abejonės turėtų būti eksponuojama ir pastovi bei kintamos Stasio Eidrigevičiaus kūrinių ekspozicijos. Anot dailininko, reikalinga ilgalaikė strategija, kaip vystyti meninį Panevėžio gyvenimą kartu su Lietuvos ir užsienio partneriais.
MULTIFUNKCIONALUMAS IR TINKLINIAI RYŠIAI
„S.Eidrigevičius – multifunkcionalistas. Tai labai aiškiai nubrėžia ir menų centro multifunkcinės veiklos kryptį. Stiprios parodinės ir edukacinės programos, ekskursijos, videofilmų peržiūros, kūrybinės dirbtuvės, susitikimai su pačiu menininku bei jo kolegomis, sustiprins ryšį su visuomene bei užtikrins kokybišką meno centro veiklą“, – pritaria J.Dailydėnaitė.
Kitas svarbus aspektas, anot jos, – meno turizmas. Būtina orientuotis ir pasiūlyti patrauklias programas Lietuvos ir užsienio meno mylėtojams. Meno centras jau šiandien turi užsibrėžti aiškius tikslus ir tapti reikšmingu Lietuvos meno lauko dalyviu, aktyviai dirbančiu ne tik su Lietuvos institucijomis bei lankytojais, bet ir su užsienio ekspertais, turistais, tampriai bendradarbiaujantis su kitomis kultūros institucijomis.
Anot menotyrininkės, visa aktuali informacija muziejuje turi būti pristatoma nenuobodžiai, pasitelkiant kūrybišką edukaciją: įvairiomis patraukliomis formomis skatinti domėjimąsi S. Eidrigevičiaus kūryba bei jo gimtojo miesto istorija, kurti meniškas edukacines ir muziejaus kolekcijos suvokimo bei lavinimo programas.
PASTOVI EKSPOZICIJA IR EKSPERIMENTINĖS ERDVĖS
Galerija „Meno parkas“, bendradarbiaudama su užsienio šalių meno centrais, rengia daug įvairių tarptautinių projektų, šiuolaikinio meno festivalių, todėl ir naujasis Stasio Eidrigevičiaus menų centras, neabejoja A.Žalpys, galėtų puikiai įsilieti į šį bendradarbiavimą.
Anot A. Žalpio, dažniausiai tokiuose šiuolaikiniuose meno centruose pastovi ekspozicija sudaro tik dalį veiklos, kita dalis būna skirta įvairiems šiuolaikiniams meno projektams ir programoms. „Būtų labai sveikintina, jei veiktų biblioteka ar bent nedidelis knygynas, būtų rasta vietos edukacinėms, rezidencijų programoms“, – svarsto jis.
Fotografas Evaldas Ivanauskas taip pat įsitikinęs, kad tai turi būti ne muziejus, o meninių procesų inkubatorius. Labai svarbu, kad jame gerai jaustųsi jauni kūrėjai, tie, kurie ieško ir eksperimentuoja. „Būtų gerai, kad naujojo centro erdvės tiktų įvairiam kūrybiniam vyksmui. Įsivaizduoju įvairius tarptautinius meno renginius, seminarus, susitikimus“, – sako jis.
PANEVĖŽIEČIAMS MENŲ CENTRAS BŪTINAS GYVYBIŠKAI
Geriausiai meno bendruomenės situaciją Panevėžyje žinantis Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas ir miesto Kultūros tarybos pirmininkas Tomas Rudokas tiesiai šviesai sako: modernus meno centras Panevėžiui gyvybiškai būtinas – mieste esančios parodų salės nebeatitinka šiuolaikinėms parodų erdvėms keliamų reikalavimų. O kūrybinis potencialas regione yra didžiulis – tai ne tik Panevėžio, bet ir profesionalūs Biržų, Kupiškio, Rokiškio, Utenos dailininkai.
„Miestas turi išskirtinę galimybę praturtėti europinio lygio menininko darbais. Tai yra tikras kultūros lobis, kuriamą meno centrą pakeliantis į visiškai kitą, tarptautinį lygmenį. Turime puikų pavyzdį – Daugpilį, su kuriuo kaip miestu partneriu draugaujame. Prieš keletą metų Latvijos pakraščio miestas įkūrė kraštiečio tapytojo ekspresionisto Marko Rothko meno centrą. Dabar vykdo šešis tarptautinius projektus ir per metus sulaukia net kelių šimtų tūkstančių lankytojų“, – sektiną pavyzdį rodo T. Rudokas.
Jis taip pat pritaria idėjai, kad S.Eidrigevičiaus dovanoti kūriniai būtų tik viena sudedamoji modernaus meno centro dalis. Kuriamas meno centras turėtų būti plataus profilio „kultūrinis fabrikas“ įvairiai meninei veiklai plėtoti.
„Svarbu, kad centras butų gyvas, trauktų žmones. Mano nuomone, didelis dėmesys turėtų būti skirtas jaunimui. Reikia modernių, aprūpintų šiuolaikinėmis technologijomis dirbtuvių moksleiviams, edukacinės veiklos, nes meno vartotoją ir parodų lankytoją reikia auginti nuo mažens“, – pabrėžia T. Rudokas.
ARCHITEKTŲ KŪRYBINIŲ DIRBTUVIŲ REZULTATAI – PENKTADIENĮ
Kaip jau minėta, šią savaitę architektų kūrybinės dirbtuvės „Stasio Eidrigevičiaus menų centras“ baigs darbą ir pristatys rezultatus diskusijai.
Keturios jau spėjusios pasižymėti jaunų architektų grupės vysto keturis skirtingus architektūrinius-urbanistinius Stasio Eidrigevičiaus menų centro scenarijus.
Studija „Processoffice“ – Vytautas Biekša, Rokas Kilčiauskas, Marius Kanevičius, Adelė Dovydavičiūtė, Eglė Matulaitytė (Vilnius) kuria koncepciją – esamo kino centro „Garsas“ pastato rekonstrukcija su išplėtimu.
Studija ARCHES – Edgaras Neniškis, Arūnas Liola, Akvilė Brazauskaitė, Enrika Geštautaitė, Andrius Marma, Arūnas Kazickas (Vilnius) ieško būdų statyti Menų centrą šalia esamo „Garso“ kino centro.
Studija „METRO architektūra“ – Julius Biliūnas, Tautvilė Džiugytė, Eglė Daunoraitė, Paulius Kisielis, Algimantas Mačiulis, Dovilė Gudavičiūtė (Vilnius) projektuoja Stasio Eidrigevičiaus menų centrą kino centro „Garsas“ vietoje.
Jungtinis Panevėžio architektų kolektyvas – Arvydas Narkevičius, Arnoldas Gabrėnas, Vidminas Stankevičius, Donatas Malinauskas – menų centrui ieško kitos vietos mieste, ne kino centro „Garsas“ erdvėje.
Architektų kūrybinių dirbtuvių ekspertais dirba urbanistė dr. Dalia Dijokienė ir architektas, portalo pilotas.lt vadovas Audrys Karalius. Projekto kuratorė – Panevėžio vyr.architektė Daiva Gasiūnienė (kuratorės asistentės Aida Štelbienė, Ginta Krikščiūnaitė, Aistė Dūdėnaitė).
Kūrybines dirbtuves organizuoja AKVA su Panevėžio miesto savivaldybe. Kūrybinių dirbtuvių rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupė.
SVARBU: Stasio Eidrigevičiaus  Menų centro architektų kūrybinių dirbtuvių viešas rezultatų pristatymas ir diskusija – penktadienį, birželio 2-ą, 14 val. Panevėžio apskrities G.Petkevičaitės- Bitės viešojoje bibliotekoje.
Foto: Aistė Dūdėnaitė, Audrys Karalius, Audrius Rudys.

Architektų kūrybinės dirbtuvės nagrinėja įvairias galimybes Stasio Eidrigevičiaus Menų centrui panaudoti milžinišką kino teatrą „Garsas“ Panevėžio centre.

Architektų kūrybinės dirbtuvės nagrinėja įvairias galimybes Stasio Eidrigevičiaus Menų centrui panaudoti milžinišką kino teatrą „Garsas“ Panevėžio centre.

Architektų kūrybinės dirbtuvės nagrinėja įvairias galimybes Stasio Eidrigevičiaus Menų centrui panaudoti milžinišką kino teatrą „Garsas“ Panevėžio centre.

Architektų kūrybinės dirbtuvės nagrinėja įvairias galimybes Stasio Eidrigevičiaus Menų centrui panaudoti milžinišką kino teatrą „Garsas“ Panevėžio centre.

Architektų kūrybinės dirbtuvės nagrinėja įvairias galimybes Stasio Eidrigevičiaus Menų centrui panaudoti milžinišką kino teatrą „Garsas“ Panevėžio centre.

Architektų kūrybinės dirbtuvės nagrinėja įvairias galimybes Stasio Eidrigevičiaus Menų centrui panaudoti milžinišką kino teatrą „Garsas“ Panevėžio centre.

Architektų kūrybinės dirbtuvės Panevėžyje dirba kaip atviras diskusijų ir architektūrinės analizės laukas.

Architektų kūrybinės dirbtuvės Panevėžyje dirba kaip atviras diskusijų ir architektūrinės analizės laukas.

Architektų kūrybinės dirbtuvės Panevėžyje dirba kaip atviras diskusijų ir architektūrinės analizės laukas.

Architektų kūrybinės dirbtuvės Panevėžyje dirba kaip atviras diskusijų ir architektūrinės analizės laukas.

Architektų kūrybinės dirbtuvės Panevėžyje dirba kaip atviras diskusijų ir architektūrinės analizės laukas.

Kūrybines dirbtuves kuruoja Panevėžio vyr.architektė Daiva Gasiūnienė (dešinėje), talkina ekspertai Dalia Dijokienė ir Audrys Karalius.

Panevėžio meras Rytis Račkauskas, architektas, yra ne tik Stasio Menų centro entuziastas, bet ir aktyvus kūrybinių dirbtuvių dalyvis