Architektų sąjungos suvažiavimo išvakarėse neduoda ramybės mintis: ar Sąjunga vis dar svarbi? Architektų rūmams stiprėjant gali atrodyti, kad Architektų sąjunga tuoj tuoj nunyks… Toks požiūris būtų siauras ir žalingas pačiai architektūrai. Taip manyti būtų klaida.
Kodėl? Todėl, kad Sąjunga laisvanoriška, o Rūmai- būtinybė. Todėl, kad Sąjunga apie meną, o Rūmai – apie paslaugą. Todėl, kad Sąjunga išlieka esminė institucija jungianti architektūrą ir viešąją nuomonę. Todėl, kad LAS yra mūsų kūrybinio cecho veidas. Vis dar…
Tikra Sąjunga yra bendraminčių sąjunga – ji veikia horizontaliai, vertybių pagrindu.
Interesų tenkinimas taip pat gali būti nedidelės žmonių grupės (sąjungos?) veiklos (laviravimo?) variklis, tuomet paprastai veikiama vertikaliai. Abiem atvejais Sąjunga savo politika ir savo veikla tiesiogiai įtakoja tai, kaip architektūra ir architekto vieta yra matomi visuomenėje. Ji tiesiogiai dalyvauja formuojant visuomenės architektūrines vertybes.
Neminėsiu visų dėmesio vertų įvykių apie architektūrą, nutikusių praeinančios kadencijos metu, tik vieną. Architektai sukilo!
Apie K.Pempės ir G.Ramunio Kelių policijos pastato (Giraitės g., Vilnius) naikinimą architektai operatyviai sužinojo ir tapo neabejingi. Argi ne būtent Sąjunga, nė sekundės nedelsdama, turėjo kaip dovaną priimti šią savo bedruomenės pilietiškumo paraišką ir iki galo padaryti viską, kas įmanoma?
Tačiau Giraitės postmodernizmas krito…
Kas netrukus gali atsitikti su V.Brėdikio Vilniaus autobusų stotimi, G.Baravyko Santuokų rūmais, J.Šeiboko Ryšių kompleksu, A. ir V. Nasvyčių Centriniu paštu, A.Mačiulio Vidaus reikalų ministerijos kultūros rūmais Žirmūnuose, V.E.Čekanausko Žemės ūkio ir ekonomikos institutu Tauro kalne…?
Visi jie sensta. Visi jie „nebeatitinka“ dabarties verslo poreikių. Visi jie puikiuose sklypuose. Čia tik Vilniuje. Ar Sąjunga ir toliau kompromisuosis…?
Ar ir toliau pasirašinės po tokia nuostata – konkurso dalyviams leidžiama vadovautis prielaida, kad pastatas gali, bet neprivalo būti išsaugotas (iš Biurų parko Giraitės g. 3, Vilniuje, konkurso sąlygų),- žinodama iš anksto, kad projektus vertins Objekto neišsaugojimu suinteresuoti žmonės?
Ar ir toliau nekvies architektūrinės bendruomenės užimti aiškios pozicijos panašių „konkursų“ atžvilgiu?
O gal pagaliau atsiras lyderis (lyderiai)? Tegul ir ne su V.Dičiaus vertybiniu stuburu, tai bent su panašiu…
Kaip ten bebūtų, Architektūrai, o tuo pačiu ir Architektų rūmams būtų žalinga, jeigu Sąjunga pasiduotų ir išsivaikščiotų.
Naudingiausias dalykas, kuris dabar galėtų ištikti Architektūrą – būtų apskritas stalas, kaip įvykis. Rūmai ir Sąjunga galėtų susitarti dėl vertybių ir pradėti kalbėti vienu balsu sutartais klausimais. Atsiremdami vienas į kitą, kai to reikės.
O labiausiai šito reikia tau! Nes tu neabejingas Architektūrai – perskaitei viską iki paskutinio ir supratai viską daug geriau už mane…
Nuotrauka: ©PILOTAS.LT
Tik
( 2017-05-11 )
nerinkim šito egocentriko į LAS pirmininkus. Iš veido matyti, kad viską darys sau.
ane
( 2017-05-09 )
Padejavom ,padejavom ir lengviau pasidarė.
Andrius Bakšys
( 2017-05-09 )
Pritariu kolegos Rolando mintims apie LAS ir LAR skirtingumus, kas iš esmės abi organizacijas daro aktualiomis. Bet kokiu atveju, abiejų organizacijų gyvybingumas priklauso nuo jų pozicionavimo viešoje ir profesinėje erdvėse. Jeigu LAR (pastaruoju metu) aktualizavosi profesinių bendrijų rinkoje, kaip neretas „naujai iškeptas“ LAR narys porina „įstatymu įteisintos narystės“ šuoliu į rinką (tai citata, ne kritika), LAS (a)logiškos, tikėtina trumpai truksiančios „nustebimo“ stadijos poveikyje prarado dalį akcijų vertės. Juolab, kad vėl gi, neretas kolega negali tiksliai įvardinti nei vienos iš šių organizacijų tikslių tikslų ir lūkesčių (pakaktų paskaitinėti tinklapius). Nėra netikėta – berods, gerą dešimtmetį, kol greta gyvuoja abi organizacijos, nebuvo jokio (norėčiau būti neteisus) profesinę bendrystę indikuojančio dialogo. Žmogiškas faktorius? Itin skirtingos priemonės lygiagretiems tikslams siekti? Etc.?
Dalinai nepritariu kolegos Rolando mintims apie LAS kompromisavimąsi. Tikrai taip, architektūra yra menas. Bet architektūra yra ir verslas. Lygiai kaip ir kiekvienas pilnavertis rinkos subjektas, kuriam nesvetimi tie patys kompromisai, derybos, kitaip tariant, visos dedamosios, esančios bet kuriame prekiniame-piniginiame sraute. Mūsų (architektų) produktui materializuoti reikalingos lėšos, dažniausiai Statytojo, kuris turi vieną iš stipriausių paveikos elementų – materialinį, padedantį arba verčiantį kompromisuotis. Lyg ir nieko naujo. Turim dvi organizacijas – vieną, kaip kolega Rolandas sako – laisvanorišką, kitą – kaip būtinybę. Pradžia (turėtų būti) nebloga. Kompromisuotis tarpusavyje ir, radus bendrus vardiklius, plačiau.
Jeigu LAR nebereikia konkuruoti dėl narių skaitlingumo, LAS reikia labai pasistengti šioje pozicijoje, ieškant ir randant aiškiai perskaitomus magnetizmo kriterijus. Kitą vertus, kaip rodo abiejų profesinių organizacijų laisvanoriško dalyvavimo jose etapai (vienos praėjęs, kitos amžinasis:), nei viena „nespringo“ dideliu populiarumu kolegų tarpe. Kūrybai ir vadybai nepakeliui?:)
Regis, LAR reikia užaugti (kolegu vertinimuose), LAS reikia nepasenti (kolegų vertinimuose). Profesinio (tarporganizacinio) dialogo poreikis. A+B=C (bet ne A arba B). Pastovaus dialogo. Kas pirmas?
Audrys Karalius
( 2017-05-10 )
Kolega, geriausias rodiklis organizacijos gyvybingumi ir jos aktualumui – jos gimstamumo rodiklis ir nario mokestis. Tas balsavimas nuosavais pinigais (tegu ir nedideliais) turi aktualią prasmę. Tikiu, pasitikiu – moku.
LASas visuomet tyliai ir aptakiai apeina nario mokesčio klausimą, nes jį išgryninus paaiškėtų niūri tiesa – remti Sąjungą finansiškai norinčių yra gėdingai mažai. Tai ir yra tikrasis pasitikėjimo Sąjunga reitingas.
Tas pats ir su kitais aktualiais klausimais ir jų vertinimu.
Kaip ten baigėsi su Pempės ir Ramunio Policija? Bendru Lidlo, KPD ir LAS memorandumu? Skaitėt kur nors tą memorandumą…? O gal kokius nors paaiškinimus dėl jo…?
Tiek žinių.
Esu ne kartą sakęs – plastilininė Archsąjunga – nereikalinga. Ar ji ras valios keistis – pamatysim per Kalantines…
Andrius Bakšys
( 2017-05-10 )
Kolega, Audry, nario mokesčio rodikliu operuoti nėra tikslu (neetiška) – niekas niekada nesiveržė savo pinigais remti profesines organizacijas. LAS’as, LAR’as – nei viena organizacija nebuvo populiari (ypač nario mokesčio mokėjimo kritinę dieną). „Tikiu+pasitikiu+moku“ šiai dienai = „privertė+nemokėsiu+neteksiu atestato“ (čia profesinės tautos balsas, kurį reikia ignoruoti vardan idėjos).
LAS reikia keistis, idant (greta) atsirado LAR? Kolega, Jūs provokuojate diskusą.
Audrys Karalius
( 2017-05-11 )
Sutinku, kad esmė – nėra vien nario mokestis. Tačiau šitas rodiklis yra labai geras „analizui“.
Kai Architektų sąjunga dabar kaip ir neprivaloma, nebūtina, nereikalinga (atsiradus formaliam LAR statusui) – pats laikas perkrauti mąstymą. Nusiimti kaukes – taip pat.
Jeigu Sąjunga būtent dabar neišsigrynins ir netaps architektūrą mylinčių, o ne tik pinigą ir karjerą joje darančiųjų, organizacija – jos laukia du keliai.
A_ Butaforinis Marginalių Verbalistų Klubas su puošniais jubiliejais ir vienkartiniais susirūpinimo pareiškimais trečiaeiliais architektūros klausimais.
B_ Masoniška Architektūros Biznierių Sekta, tvarkanti ratelio klausimus „visų architektų“ vardu ir sangulaujanti į kairę ir dešinę su mokiais ir įtakingais.
R
( 2017-05-09 )
Siuolaikine architektura isliekamosios vertes neturi. Atitarnavo ir po buldozeriu… Taip yra visur. Todel vertinti ir kalbeti reikia apie ankstyvesniu laiku architektura, kai zmones kurdavo grozi, o ne funkcija…
J
( 2017-05-09 )
O kada baigėsi ankstyvesni laikai ir prasidėjo šiuolaikiniai?
tomas
( 2017-05-09 )
Savireklema apie nieka ir ta pati. Yra daugiau klausimu kaip sajungos nesvarus konkursai su blondine ir saliamonu priekyje. Per paskutinius metus padare geda architektu vardui, atstovavo suinteresuotiems asmenims. Tikiuosi patys ir apmirs nuo savo darbeliu. O LAR tikiuosi pagaliau atgims su trenksmu.
Saulius
( 2017-05-09 )
atgims LAR su trenksmu ir taps krištolinio skaidrumo organizacija su sąžiningais vadovais, o ne kokiu ten išrinktųjų įrankiu konkurencinėje kovoje?
Linas Tuleikis
( 2017-05-09 )
Teisingos Rolando mintys, konsoliduojančios, ne skaldančios. Laukia labai daug darbo ir niekas už mus jo nepadarys, o jei siūlys padaryti, tai tikrai ne taip, kaip to reikia Tau.
Tik dalyvavimas gali duoti rezultatą. Reikia dažniau sakyti savo nuomonę ir reikia bandyti ją atstovėti, – paruošti atsakymai, paprastai, dalinami tik kvailiams.
Naujų, neabejingų žmonių įsiliejimas nepakenktų.
Daiva Bakšienė
( 2017-05-09 )
Kovo mėnesį jau inicijavome vieną LAR tarybos ir LAS tarybos susitikimą. Susitikimas įvyko, konfrontaciją tarp išsakomų vertybių, tikslų ir siektinų darbo principų tikrai būtų buvę sunku įžiūrėti. Takoskyrą tarp šių (iš esmės tą pačią bendruomenę, tik kitais rakursais, atstovaujančių) organizacijų irgi nebuvo sunku įvardinti, bent jau iš principo. Mintis, kad augant Rūmams LAS reikšmė išnyks, taip pat nenuskambėjo. Pasikartojantys nariai buvo tik 2 iš 13, tad sutariama buvo ne todėl, kad buvo kalbamasi su savimi:).
Mano akimis, ypač dabartiniame etape, visų svarbiausia yra narių įsitraukimas, užduočių renkamiems asmenims formulavimas ir vizijos pakeliui neišbarstymas. Todėl, kaip ir jau praėjusio Rūmų susirinkimo atveju, norisi paraginti – LAS nariai, dalyvaukite susirinkime. Nes būtent narių sprendimai (arba ne-sprendimai) ir užduoda pagrindinį toną bet kurios asociacijos veiklai.
Jei
( 2017-05-09 )
būtų mažiau tokių palekų ir architektų sąjunga atsigautų
J
( 2017-05-09 )
nepadėjote kablelio po „architektų“
Laimonas Bogušas
( 2017-05-09 )
Esminis klausimas – ar rasis TAS, mesiantis pirštinę MPŠ?
L.Bogušui
( 2017-05-10 )
Gal JIS (žr. nuotr.) ir meta?
Vytautas
( 2017-05-11 )
MPŠ? Kam tie trumpiniai, ko bijom?
mnmn
( 2017-05-09 )
Paleko klausimai geri. o jeigu dar ir atsakymai būtų.
Gintautas Tiškus
( 2017-05-09 )
Bet juk LAS ir LAR tie pats žmonės ne tik fiziškai, bet ir valdymo struktūrose, tai ,,tartis“ teks patiems su savimi.