PERMAINŲ VĖJAI PANEVĖŽYJE: Autobusų stoties rekonstrukcijos vizija

Prekybos centro ir autobusų stoties jungtinis tandemas greičiausia bus laikomas šių dienų klasika. Šią jau išbandytą visuomeninių ir privačių interesų derinimo formulę nūnai ketina pasitelkti ir Panevėžys – žinomo architekto Rolando Paleko kolektyvo parengtai šio miesto autobusų stoties rekonstrukcijos viziją jau palaimino šio miesto Verslo taryba bei vietos architektų taryba, jai pritaria ir didelė dalis nuo užsitęsusios urbanistinės betvarkės pavargusių eilinių miestiečių. Verslininkų iniciatyva Vilniaus architektų parengta vizija siūlo galimybę miestui pagaliau įsigyti šiuolaikiškus „miesto vartus“, kurie įgautų Aukštaitijos sostinės vertą statusą bei padėtų spręsti įsisenėjusias miesto centrinės dalies urbanistines problemas.

PATIEMS  ŪKĮ TVARKYTI SEKASI SUNKIAI

Mūsų miestams rūpintis autobusų stotimis bei iš jų savarankiškai vaikyti sovietinę dvasią sekasi sunkiai. Senosios stotys dažniausia stovi niūrios, apleistos ir nė iš tolo neprimena šviesių ir demokratiškų Vakarų Europos miestų stočių. Tuo labiau, jog iš jų nūnai reikalaujama ne vien modernių keleivių aptarnavimo paslaugų, bet ir prisidėti prie šiuolaikiško miesto įvaizdžio, kuris atvykėlius skatintų pasilikti kuo ilgiau ar masintų užsukti vėl. Taigi, dažniausiai yra linkstama kooperuotis su viena ar kita prekybos tinklo kompanija. Be abejo, šios pirmiausia žiūri komercinės naudos sau – jas masina išskirtinė vieta, generuojami potencialių pirkėjų srautai. Taip stotis įdarbinama savotišku „pirkėju jauku“. Panašios partnerystės keliu kiek anksčiau jau nuėjo autobusų stotis jau anksčiau persitvarkę Šiauliai, Klaipėda ir kt. miestai. Autobusų stoties rekonstrukciją miesto centre pagal architekto G.Balčyčio grupės projektą jau baigia Kaunas. Šią formulę išbandyti, atrodo, vis labiau linksta ir panevėžiečiai, kurių autobusų stotis su prieigomis jau senokai yra viena didžiausių Aukštaitijos sostinės gėdų. Tačiau kaskart svarbu surasti individualų sprendimą, kuris būtų ir pačiam miestui, jo miestiečiams, svečiams. Iš jau realizuotų pavyzdžių matyti, jog tokį modelį surasti ir sėkmingai realizuoti pavyksta tikrai ne visada. Prekybos centrų tinklą „Iki“ valdančios bendrovės „Baltisches Haus“ užsakymu Panevėžio autobusų stoties rekonstrukcijos viziją parengusi R.Paleko architektų grupė iš Vilniaus sako suradusi raktą į šią nūnai chaotišką teritoriją.

SVARBA DISONUOJA SU DYKROS CHARAKTERIU

Firmos „Paleko ARCHstudija“ kolektyvas (arch. R.Palekas, D.Uogintė, B.Puzonas, A.Palekienė, K.Burbaitė, U.Morkūnaitė) neseniai atliko Panevėžio autobusų stoties ir jos aplinkos (Savanorių skvero, automobilių parkavimo aikštelės ir kt.) sutvarkymo koncepcijos paieškas. „Siekdami šią Panevėžio centrinės dalies vietą paversti kuo gyvybingesne bei ieškodami urbanistinio rakto, parengėme keletą projektinių variantų“, – portalui PILOTAS.LT papasakojo architektas R.Palekas. Jis įsitikinęs, jog autobusų stotis privalo likti miesto centre: „nereikėtų daryti klaidos, kurią padarė kai kurie miestai iškeldami stotį į miesto pakraštį“.Tačiau šios teritorijos svarba Panevėžio miesto atžvilgiu, anot architektų, nedera su jos dabar formuojamu urbanistinės dykros charakteriu, todėl reikalauja ne vien paprasto remonto ar atnaujinimo darbų, bet platesnės strategijos, kuri leistų išspręsti erdvines, funkcines ir reprezentacines teritorijos problemas.

Architektų iš kelių koncepcinių variantų atrinktoje ir parengtoje vizijoje Panevėžio autobusų stotis projektuojama arčiau J.Basanavičiaus gatvės. Pasak architektų, taip ji taptų labiau ikoniška ir reprezentatyvi. Nauji čia numatyti keli objektai: tų pačių apimčių kaip dabartinė autobusų stotis (425 m² ploto) uždaras stoties pastatas, ilgas atviras peronas su architektūriškai išraiškinga stogine, daugiaaukštis statinys, kurio pirmajame aukšte veiktų įvairių paslaugų bei komercinės patalpos, o kitus aukštus užimtų apie 450 vietų automobilių parkingas. Dabartinės asfaltbetonio automobilių stovėjimo aikštelės vietoje suplanuotas pastarasis dualistinės paskirties statinys turėtų žymiai pagerinti utilitaria tapusios teritorijos įvaizdį bei padėtų iš esmės išspręsti automobilių statymo problemą, kuri Panevėžio centre yra itin opi.

RAKTU TAPO PAPRASTA ROKIRUOTĖ

Projektuodami architektai vengė autobusų ir pėsčiųjų srautų susikirtimo. Pasak vizijos autorių, skveras dabar iš visų pusių apsuptas važiuojamų gatvių – jame nėra interesų pėstiesiems ar praeiviams, jis sunkiai pasiekiamas, todėl kuria nenaudojamos ir nesaugios erdvės vaizdą. R.Paleko vadovaujamo architektų kolektyvui raktu į stoties bei jos prieigų sutvarkymą tapo gana paprasta rokiruotė – sprendimas autobusų perono zoną sukeisti vietomis su dabartiniu Alyvų parkeliu. Kitaip tariant, dabartinės stoties teritorijoje atsirastų žalioji zona, o parkelio vieta – būtų atiduota stočiai. Taip žalumynai persikeltų į teritorijos vidų, arčiau stoties pastato, o naujas peronas – pavirstų savotišku jos tęsiniu, iš dviejų pusių apribotu pėsčiųjų gatvių.

Vizijos autoriai siūlo negriauti senojo dar prieškariu statyto stoties pastato. Architekto R.Paleko žodžiais tariant, yra pakankamai solidus bei giliai įaugęs į miestą. Architektų manymu, jame galėtų įsikurti infocentras, galerija ar kitos kultūrinės paskirties įstaigos. Jos bei kitos įstaigos galėtų pasinaudoti skvero gretimybe, per jį driektųsi ir pėsčiųjų takai į stotį. Pagal architektų siūlomą viziją, teritorijoje būtų daug iš lauko pasiekiamų komercinių patalpų, o vidiniai prekybos centro „Iki“ pasažai – įgautų tęsinius lauke. Su komerciniais plotais besiribojančioms vidinėms kvartalo gatvelėms atitekus pėstiesiems, „miesto vartai“ – teritorija aplink naująją autobusų stotį – taptų gerokai patrauklesni, reprezentatyvesni.

SVARBU IŠLAIKYTI VISUOMENINĮ PRIORITETĄ

R.Paleko vadovaujamo kolektyvo parengtoje vizijoje numatytas ir vietos vizualinis akcentas – apie 19 metrų aukščio stoties bokštas su laikrodžiu. Šis elementas architektūriškai tarsi pabrėžtų visuomeninį teritorijos prioritetą.

Įgyvendinus Vilniaus architektų siūlomus pertvarkymus, autobusų stoties teritorijoje pasikeistų ir transporto judėjimas – jo srautai šlietųsi arčiau J.Basanavičiaus gatvės ir Savanorių alėjos pietinės dalies.

Apie autobusų stoties rekonstrukciją panevėžiečiai svajoja daugiau nei dešimtmetį. Dar 2006 metais buvo nuspręsta ją iškelti iš miesto centro, tačiau pastarieji planai liko neįgyvendinti. Iki šiol panevėžiečių bei miesto svečių akis bado ne vien apleista pati autobusų stotis, bet ir nesutvarkytos jos prieigos, automobiliais užgrūstos aplinkinės gatvės bei parkavimo aikštelės, neišnaudotos aplinkinės erdvės. R.Paleko architektų kolektyvo parengta vizija – akivaizdus šansas pagaliau planingai išspręsti šios svarbios miesto centro dalies chaosą, ir jai pagaliau suteiti Aukštaitijos sostinės vardo vertą architektūrinį-urbanistinį pavidalą. Panevėžio vyr. architektė Daiva Gasiūnienė (Panevėžio teritorijų planavimo Architektūros skyriaus vedėja) portalui PILOTAS.LT pažymėjo, jog architekto R.Paleko vadovaujamo kolektyvo profesionaliai parengta vizija leistų suvaldyti jos urbanistinę netvarką, sustyguoti vietos judėjimo srautus, suteiktų galimybę miestui pagaliau įsigyti šiuolaikišką stotį. Nors, PILOTAS.LT žiniomis, miesto ir verslo bendradarbiavimo modelis kol kas dar neparengtas, manoma, jog šios vizijos realizacija būtų finansuojama bendrovės „Baltisches Haus“ ir Panevėžio savivaldybės lėšomis. Autobusų stotį su stovėjimo aikštele greičiausia pastatytų bendrovė, o aplinką ir parkelį – tvarkytų savivaldybė. Pastaroji lėšų gauti planuoja iš Europos Sąjungos fondo. Atskiriems pastatams galėtų būti skelbiamas architektūros idėjų konkursas.

TIK VIENA GRANDIOZINIO PLANO DALIS

Panevėžio vyr. architektės D.Gasiūnienės manymu, architekto R.Paleko kolektyvo siūloma vizija padeda išlaikyti vietos visuomeninį prioritetą ir gali būti vienu iš svarbių žingsnių link šiuolaikiško Panevėžio centro. Tačiau PILOTUI.LT ji pažymėjo, jog ji – tik vienas iš rengiamų grandiozinių miesto tvarkymo planų, apimančių ir dabar vykstančius Skaistakalnio bei Senvagės parkų ir Juozo Čerkeso-Besparnio sodybos sutvarkymo idėjų konkursus. Pastarieji planai bus įgyvendinami pagal didiesiems miestams tvarkyti skirtą Europos sąjungos programą „Urban“. Pasak D.Gasiūnienės, pirmiausia bus atlikta Panevėžio mokslinė urbanistinė studija, kuri greta kitų rengiamų projektų turės įvertinti ir R.Paleko kolektyvo pasiūlytą autobusų stoties rekonstrukcijos viziją. Panevėžio vyr. architektė portalui PILOTAS.LT atskleidė, jog Aukštaitijos sostinėje ketinama įgyvendinti profesionaliais kriterijais grįstą miesto tvarkymo modelį, nes įprasta teritorinio planavimo dokumentų rengimo tvarka norimo rezultato neduoda. Pasak D.Gasiūnienės, realūs Panevėžio centro didžiųjų projektų įgyvendinimo darbai galėtų prasidėti 2018 metų vasarą. Manoma, kad juos įgyvendinus, ilgai reikšmingų pertvarkymų laukusį Panevėžį, jau po kelerių metų galėsime atrasti naujai.