Po Lamanšo sąsiauriu pastatytas tunelis prieš daugiau nei du dešimtmečius sujungė Britų salas su žemynine Europos dalimi ir taip iš esmės išsprendė susisiekimo problemas, kylančias blogu oru plaukiant laivu. Ryšius su fiordais ženkliai pagerinti planuojanti Norvegija, numato dar drąsesnį inžinerinį žingsnį – planuoja įrengti pirmuosius pasaulyje plūduriuojančius povandeninius tunelius.
Norvegija labai rimtai svarsto planus sukurti ir pastatyti pirmuosius pasaulyje plūduriuojančius (pontoninius) tunelius. Taip esą būtų žymiai patogiau ir greičiau keliauti pakrantę išraižiusiais fiordais nei sudėtingame jų kraštovaizdyje nutiestais keliais, vandeniu plukdančiais keltais.
Tokius apie 30 m gylyje plūduriuosiančius tunelius sudarytų tarpusavyje sujungti milžiniški vamzdžiai, kuriuose sutilps po 2 automobilių eismo juostas. Pagal norvegų sumanymą, tunelius reikiamame lygyje po vandeniu laikytų specialūs pontonai.
Norvegijoje šiuo metu iš viso yra net 1.150 įvairių tunelių, kurių 35 yra įrengti po vandeniu. Tačiau drąsaus naujo inžinerinio sprendimo norvegams prireikė, nes fiorduose įrengti įprastų tunelių dažnai neįmanoma dėl pernelyg didelio jų gylio. Pastarasis gali siekti 1 km ir net daugiau. Beje, Nukeliauti į fiordus greičiau galėtų padėti tiltai, tačiau dėl atšiauraus vietos klimato pastaraisiais keliauti ne visada būtų saugu.
Nukeliauti apie 1.100 km atstumą per fiordus iš Kristiansandoį Trondheimąar atgal dabar užtrunka net apie 21 vairavimo valandą. Tai sekinanti kelionė 50 km/h vidutiniu greičiu plentu (E39), kurio trasojeyra net 7 keltai. Manoma, kad, įrengus naujoviškus plūduriuojančius tunelius, tokia kelionė pagreitėtų dvigubai.
Skaičiuojama, jog unikalios statybos Norvegijai atsieitų beveik 25 mlrd. eurų, tunelis šalies infrastruktūrą papildytų jau 2035-aisiais.
Parengta pagal States Vegvesen informaciją.
