Statybose skendintis Londonas vis labiau dūsta beveidės architektūros gniaužtuose. Vis dėlto šią vasarą jis gaus bent vieną gurkšnį architektūrinės gaivos – birželį numatytas modernaus meno muziejaus „Tate Modern“ išplėtimo atidarymas. Žinomo šveicarų architektų dueto „Herzog & de Meuron“ naujasis kūrinys tikrai nepablogins architektūrinės atmosferos pietinėje Temzės pakrantėje, o tai – vis retesnis pasiekimas sparčiai, tačiau architektūriškai chaotiškai besiplėtojančiame Europos finansiniame centre.
11 LYGIŲ PRIESTATAS IŠPLĖS GALIMYBES
Pagal žinomų architektų dueto „Herzog & de Meuron“ projektą ties tūkstantmečių sandūra senoje Londono elektrinėje įkurdintas muziejus „Tate Modern“ tapo ne vien muziejininkystės, bet ir svarbiu Europos architektūros įvykiu. Praėjus 16 metų, šią ikonišką pramoninio pastato konversiją papildys naujas išraiškingas priestatas. Jo premjera visuomenei suplanuota birželio 17 dieną.
Muziejaus „Tate Modern“ naujoji dalis baigiama statyti senosios elektrinės užnugaryje, kur kadaise stovėjo didžiulės jos mazuto talpos. To paties šveicarų architektūros dueto „Herzog & de Meuron“ suprojektuotas net 11 lygių meno bokštas turėjo atsidaryti dar prieš Londono olimpines žaidynes, tačiau statyba užtruko…
Realizavus muziejaus „Tate Modern“ išplėtimą, jo viduje bus žymiai geresnės sąlygos ne vien išeksponuoti turimą įspūdingą modernaus meno kolekciją, bet ir rengti meno instaliacijas, lavinti visuomenę. Be abejo, šio itin gausiai turistų lankomo muziejaus (5 mln. lankytojų per metus) naujojo korpuso viduje numatytos ir papildomos priemonės atpalaiduoti, atsikvėpti nuo lankytojų sąmonę salė po salės skrodžiančio modernaus meno srauto. O gal net – atsigauti nuo modernaus meno darbų sukelto šoko. Kaip teko įsitikinti besilankant muziejuje, dar būna ir taip. Taigi, muziejaus valdžia ir architektai nepamiršo, jog prekyba, poilsio ir maitinimo zonos yra svarbi „šiuolaikinės meno mašinos“. Tuo labiau, kad tokio dydžio muziejaus meno parodų peržiūra gali „suvalgyti“ kone visą dieną.
ŽADAMAS ARCHITEKTŪRNIS SPEKTAKLIS
Kalbant apie architektūrą, firmos „Herzog & de Meuron“ kolektyvui, atrodo, pavyko surasti formulę, kuri suderintų grubų pramoninį senosios dalies (arch. G.Scott) charakterį su šiuolaikinei architektūrai dažnai būdingu rafinuotumu. Šveicarų duetas tai sėkmingai įgyvendino 2000-aisiais, tai turėtų atlikti ir šįkart.
64,5 metrų aukščio naujojo korpuso fasadui architektai parinko plytas, kurios dera su buvusios elektrinės grubiu rudaplyčiu eksterjeru. Vis dėlto asimetriška ir dinamiška naujojo statinio forma neleidžia jo supainioti su masyviu ir grubiu senuoju elektrinės tūriu. Su elektrinės bokštu kompoziciškai dera ir pats vertikalių proporcijų tūris, kurio aukštis yra mažesnis trečdaliu.
Dar daugiau architektūrinės įvairovės ir išraiškos naujajai muziejaus daliai suteikia mūriniuose fasaduose iškirstos siauros horizontalios properšos – įrengti langai ir terasos, kurie atvers 360° laipsnių Londono miestovaizdžio panoramą. Ko gero, efektingiausiai jos atrodys vakare, kai priešais Temzės krantais ar „Tūkstantmečio tiltu“ (arch. N.Foster) margais tuntais marširuojančios publikos akis iš pastato vidaus išsilies interjero šviesos juostos. Architektų parengtas architektūrinis spektaklis žada būti įsimintinas bei sunkiai supainiojamas, o jo kuriamą įspūdį dar sustiprins eksterjere panaudotas ne vien aklinas, bet ir perforuotas mūras.
GRYNUOLIUS STELBIA BEVEIDĖ ARCHITEKTŪRA
Teigiama, kad baigiamas statyti korpusas taip pat bus ekologiniu pavyzdžiu kitiems muziejams – jis sunaudos apie 50 proc. mažiau energijos ir apie 50 proc. mažiau į atmosferą bus išmetama anglies dvideginio.
Londone dabar kranai kyšo kiekviename rajone. Vis dėlto tokia architektūriškai kruopščiai parengta muziejaus „Tate Modern“ plėtra šiandieninių Londono statybų kontekste yra greičiau išimtis nei dėsningumas. Būtent architektūrinės kokybės ir subtilumo vis dažniau anglams pristinga plėtojant ne vien sparčiai į viršų lipantį Londono Sičio rajoną, bet ir kitas beatodariškai ir negrįžtamai „auginamas“ Londono vietas. Dėl drastiškos plėtros iš panoramų pamažu dingsta naujų stiklinių dangoraižių gožiamas ironiškasis N.Fosterio „Agurkėlis“, beveidžių stiklinių tūrių jau nustelbta ir to paties architekto vadovaujamo kolektyvo projektuota Rotušė, daugybė kitų ryškesnių pastarojo meto ar istorinių Londono statinių.
Beje, neapseita be kompromisų ir muziejaus „Tate Modern“ plėtros atveju – jo kaimynystėje ką tik buvo įkurdinti net keli nauji šešiakampiai gyvenamieji bokštai. Ir tik dėka architekto R.Rogerso (arch. „Rogers Stirk Harbour + Partners“) meistriškos rankos šis kompromisas buvo gana švelnus, su vieta kontaktą surandantis savo techniška architektūrine kalba.
