PLATUS ŽINGSNIS Į MOKSLO SALĄ:// MRC RENGS TARPTAUTINĮ KONKURSĄ KAUNE

Kauno mieste neregėtas architektūrinis įvykis – rengti Kauno mokslo salos konkursą pakviesta gerai žinoma tarptautinių konkursų organizatorių kompanija „Malcolm Reading Consultants“. Į Kauno architektūrinius reikalus pritraukti plačias tarptautines architektų pajėgas bus bandoma bene pirmą kartą nuo tarpukario laikų. Be abejo, tai atveria puikią progą miestui suskambėti tarptautinėje plotmėje, o jo valdžiai – pasipuikuoti šlovės spinduliuose.

PAŽINTIS SU NAUJU KONKURSU RIBOTA

Iki šiol vien savo pajėgomis architektūros idėjų konkursus organizavęs Kaunas, verčia naują puslapį. Gali būti, kad tai padės šiam miestui išlipti iš konkursinių idėjų realizacijos bado – britų kompanijos „Malcolm Reading Consultants“ (MRC) patirtis sėkmingų architektūros idėjų konkursų organizavimo srityje nekelia abejonių. Britai tuo užsiima jau 19 metų. Net ir konservatyvusis „Guggenheimo fondas“, sumanęs savo muziejų pastatyti Helsinkyje, pasitikėjo būtent jais.

Po MRC pasirodymo Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui bei savivaldybės žmonėms buvosurengtas ir panašus pristatymas Kauno miesto architektams, į kurį sukviesti daugiausia Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus valdybos nariai.

Į „Žalgirio“ arenoje surengtą susitikimą atėjo mažiau nei 20 išrinktųjų. O ir daugeliui atėjusių dideliame „Žalgirio“ arenos komplekse surasti pristatymo vietą sekėsi sunkokai. Pasipiktinęs informacijos stoka, nuo „Žalgirio“ arenos prieigų atgal į Senamiestį grįžo ir Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vadas Svaigedas Stoškus…

Vis dėlto, žinant kaip kone slapta vyksta S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijos ir kitų Kaunui svarbių projektų projektavimas, viešumo plotmėje progresas – akivaizdus. Tai verčia galvoti, jog paprastai dėl viešumo galvos nesukanti Kauno valdžia su šiuo projektu gali turėti ypatingų tikslų. Tuo labiau, kad jis turi visas sąlygas tapti išskirtiniu.

Priešais Kauno centrą besidriekiančioje Nemuno saloje kol kas styro vos vienas statinys – „Žalgirio“ arena (arch. E.Miliūnas, A.Bublys, A.Ramanauskas ir kt.). Būtent čia ir yra suplanuota įrengti Mokslo salą – apie 9.000 m² ploto naująjį Mokslo ir technologijų populiarinimo centrą. Manoma, kad šis Kauno savivaldybės, Švietimo ir mokslo ministerijos ir 5 Lietuvos universitetų bendras projektas per metus sutrauks iki trečdalio milijono lankytojų, iš kurių daugumą sudarys miesto svečiai. Preliminari projekto vertė siekia 23 mln. eurų. Teigiama, kad Mokslo sala Kaune pradės veikti jau 2018-aisiais.

KONKURSĄ PASKELBS BIRŽELĮ

Su preliminariu Mokslo salos architektūros idėjų konkurso tvarkaraščiu bei jo rengimo principais Kauno architektus supažindinęs architektas, MRC projektų direktorius Davidas Hamiltonas (David Hamilton), klausinėjamas apie konkretesnius artėjančio konkurso reikalus, profesionaliai dangstėsi skambiomis bendro pobūdžio frazėmis. Ko gero, tai normalu su projektu užsiimant vos 3 savaites ir prieš tai Kaune nė nebuvus. Paaiškėjo ir kad toli gražu ne visais klausimais konkurso rengėjui yra žinoma ir miesto poziciją. Tačiau ir šioje – pradinėje – pasiruošimo konkursui stadijoje buvo atskleista keletas svarbių planuojamo konkurso detalių bei paviešinti pagrindiniai jo rengimo principai.

Pasak tarptautinių architektūros konkursų rengimo specialisto, konkurso dalyviai patys turės siūlyti Mokslo salos vietą saloje. Visos salos urbanistikos spręsti šiuo konkursu neplanuojama, tačiau konkurso dalyviai, pagrįsdami savo sprendinius, šiuos klausimus privalės paliesti.

pasiruošimas Kauno Mokslo salos konkursui užtruks 10-12, o pats konkursas vyks 12-14 savaičių. Dar 2-3 savaičių turėtų prireikti konkursinių projektų vertinimui. Taigi, Kauno mokslo salos architektūros idėjų konkursas turėtų būti paskelbtas šį birželį. D.Hamiltonas teigė, jog šiuo metu prie konkurso medžiagos bei sąlygų intensyviai dirba su Kauno savivaldybe. Specialistas pažymėjo, kad konkurso organizacija vyksta pagal planą, tačiau prisipažino, jog darbus labiausiai apsunkina kultūriniai skirtumai ir komunikacijos kalbinės problemos.

Mokslo salos  konkurso dalyviai turės pasiūlyti ne vien pastato architektūrinį sprendimą, bet ir jo vietą neužstatytoje salos pusėje. Anot D.Hamiltono, pasirinktas atviras anonimiškas architektūros idėjų konkursas – bene geriausias būdas gauti daug ir įvairių architektūros idėjų. Tai taip pat puikus šansas iškilti jauniems ar mažiau žinomiems architektams, nes tokiame konkurse visi dalyvauja anonimiškai ir lygiomis sąlygomis.

PIRMIAUSIA IŠRINKS 3 FINALININKUS

Kauno mokslo salos atviras anonimiškas architektūros idėjų konkursas dėl skubos vyks vienu etapu. Nors paprastai panašūs konkursai rengiami dviem etapais, tačiau žinoma ir tokia praktika. Vis dėlto nugalėtojas, kuriam bus suteikta galimybė projektuoti pastatą, bus paskelbtas ne iš karto – pirmiausia bus išrinkti 3 finalininkai. Pastariesiems numatyta po 15.000 eurų premiją.

Tinkamiausią Mokslo salai projektą turėtų rinkti 9 narių mišri tarptautinė vertinimo komisija (jos daugumą sudarys architektai). Pasak D.Hamiltono, toks komisijos dydis yra gana optimalus, nes jei būtų 11, kaip buvo Helsinkio Guggenheimo muziejaus atveju, dėl nugalėtojo apsispręsti būtų sunkiau, mat jis išrenkamas diskutuojant. Organizatoriai į vertinimo komisiją žada kviesti panašų mokslo centrą jau projektavusį architektą, mokslo ir miesto atstovus. Planuojama, kad Kauno Mokslo salos architektūros idėjų konkurso nugalėtojas bus išrinktas spalio pradžioje.

D.Hamiltonas sakė, kad Kauno Mokslo salos projektas dėl savo unikalaus sklypo įvairių šalių architektams turėtų būti ypač įdomus. Taigi, dauguma jo dalyvių numatomi iš užsienio.

Konkursas bus vykdomas internetu – specialiai tam bus sukurta interneto svetainė. Vis dėlto konkurso sąlygas ketinama išleisti ir popieriniu formatu, o pagrindiniai dalykai joje turėtų būti išdėstyti ir lietuviškai.

Pasak D.Hamiltono, vertinimo komisijai nepasimesti galimoje konkursinių projektų gausybėje padės sąlygose pateikti kertiniai kriterijai, kuriais vertinant bus vadovaujamasi pirmiausia.

NE MAŽIAU SVARBU – TURINYS

Atsivėrusi proga Kaunui suskambėti tarptautinėje erdvėje kelia ir tam tikrų pavojų. Mat dabartinė Kauno valdžia didele meile viešiems architektūros procesams iki šiol netryško. Greičiau – atvirkščiai. Todėl pastarasis jos "atsivertimas" kelia rimtų abejonių, kad su šiuo konkursu siejamos ne vien architektūrinės viltys. Tuo labiau, kad artėja ir Seimo rinkimai… Į Kauno mokslo salos reikalus įsitraukusios patikimos tarptautinės organizacinės pajėgos visgi ne vien garbė, bet ir tam tikras garantas bent dėl paties konkurso eigos. 

Galvojant apie tolimesnius rezultatus ir miesto ateitį, nederėtų pamiršti, jog vien MRC negali ir neturi garantuoti projekto architektūrinės, o tuo labiau – objekto statybinės ar funkcionavimo sėkmės. Žymiai svarbiau yra objekto turinys. Kitaip tariant, užsakovo dalis projekte. Juk konkurso organizatorius iš esmės tik įvynioja jam pateiktą užduotį į profesionalų ir skaidrų bei viso pasaulio architektams suprantamą apvalkalą, o taip pat – užtikrina, jog pastarąjį pamatys aktyviausia pasaulio architektuomenė. Gražus ir profesionalus įpakavimas neabejotinai yra svarbi, tačiau visgi tik pagalbinė projekto dalis. Juk patraukliame ir brangiame popieriuke visada tikimės surasti išskirtinio subalansuoto skonio saldainį. Deja, pavyksta ne visada.