Atrodo, jau netolimoje ateityje bus statinių, kone nepavaldžių laikui. Būtent šia linkme nuoširdžiai pluša net kelių Didžiosios Britanijos universitetų mokslininkų komanda, kurianti bei lauko sąlygomis išbandanti savaime susitaisančio ar „išsigydančio“ betono sistemas.
Kardifo universiteto Inžinerinės mokyklos mokslininkai užsibrėžė tikslą sukurti savaime susitaisantį betoną – šiuolaikinėse statybose bene plačiausiai naudojamą medžiagą. Velsiečiai intensyviai įgyvendiną projektą „Medžiagos gyvenimui“ (M4L), kuriuo bendradarbiauja su Kembridžo bei Batho universitetų mokslininkais. Mokslininkų komanda išbando 3 būdus priversti betoną „pasigydyti“ pačiam: pasitelkiant elektros srovę, organinių ir neorganinių junginių gydomąsias medžiagas bei bakterijų kapsules. Pagrindinis tikslas yra sukurti technologiją, kurią būtų galima panaudoti inžineriniuose statiniuose – tuneliuose, tiltuose, keliuose. Vis dėlto, vėliau technologiją būtų galima naudoti ir architektūriniuose statiniuose.
Kuriama statybinė sistema turėtų būti tvari, universali bei pajėgi susireguliuoti, prisitaikyti ir susiremontuoti be žmogaus įsikišimo. Šie tyrimai yra ypač aktualūs, atsižvelgiant, jog vien Jungtinėje Karalystėje taisymo darbai kasmet atsieina po 40 mlrd. Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (apie 52 mlrd. eurų).
Britų plėtojamo projekto M4Lpirmieji bandymai šiuo metu atliekami Pietiniame Velse, A465 greitkelyje. Mokslininkai čia sistemą išbando jau ne laboratorinėmis, bet tikromis sąlygomis.
Parengta pagal Kardifo universiteto informaciją.
