Mokslininkai pastaraisiais metais itin aktyviai prisideda prie modernių statybinių medžiagų kūrimo, kurios dažnai atveria naujų, dar iki tol nematytų galimybių, nes būna lengvesnės, tvirtesnės ir tvaresnės už tradicines. Ši mokslo pažanga ne tik gali pasiūlyti moderniomis savybėmis
Garsi JAV architektūros kompanija „Skidmore, Owings & Merrill“ (SOM) Čikagos architektūros bienalės atidarymui pateikė ekologišką alternatyvą įprastam betonui – „Bioblokus“. Jos suprojektuota ir pastatyta spiralė iliustruoja vis ženklesnę statybos sektoriaus pažangą siekiant ekologijos. Vietos architektūros lyderių Čikagos architektūros
Londono imperatoriškojo koledžo doktorantų duetas neseniai laimėjo pasaulinį architektūros prizą už novatoriško anglies neutralaus anglies dioksido atžvilgiu betono kūrimo metodo sukūrimą. Mokslininkams įteiktas 100.000 eurų vertės Obelio apdovanojimas. TECHNOLOGIJA LENGVAI ĮDIEGIAMA Medžiagų mokslininkai Samas Draperis (Sam Draper)
Šį rudenį Architektūros kokybės vystymo asociacija kviečia savo klausytojus iš idėjų ir potyrių pasaulio grįžti prie fizinės aplinkos ir kartu su žymiais Lietuvos ir užsienio architektais pasidomėti, ar gali ir jei gali, tai kaip, materija tapti architektui
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kuria automatinę sistemą betono trūkių identifikavimui. Naujoji sistema padėtų išvengti gedimų, žalos turtui ir nelaimių. KELIA PAVOJŲ BETONINIŲ KONSTRUKCIJOMS Dėl aplinkos poveikio betoninių konstrukcijų – tiltų atramų, sijų, kolonų – paviršiuje gali
Lietuvos dizaino forumo narė Gerda Liudvinavičiūtė „DFA Design for Asia“ parodoje laimėjo 4-ąją vietą. Savo kūrybą „CELSIUS 273“ vardu pristatanti dizainerė daugiausiai tyrinėja architektūros ir miesto, erdvės, kaip proceso sąsajas su visuomene bei atskirais individais. Pagrindinė G.Liudvinavičiūtės
Kauno miesto muziejus pratęsia menininkės Gerdos Liudvinavičiūtės-CELSIUS 273 darbų parodos „Naujasis betono miestas. Nuo Kauno iki Tokijo“ eksponavimą. Tai dvi betono juvelyrikos kolekcijos, įkvėptos XX a. architektūros srovių. Kaunas po Pirmojo pasaulinio karo išgyveno laisvės pojūtį, jautėsi ryški
Karantinas pristabdė nemažą dalį statybų, tačiau yra ir tokių, kurios nė neketina mažinti apsukų. Kauno daugiabučių apsuptyje greta „Girstučio“ komplekso sparčiai statoma nauja ledo arena turėtų atsidaryti jau kitų metų pradžioje. BETONAVIMO ETAPAS – Į PABAIGĄ Kaip praneša
Kauno miesto muziejuje atidaroma menininkės Gerdos Liudvinavičiūtės darbų paroda „Naujasis betono miestas. Nuo Kauno iki Tokijo“. Tai dvi betono juvelyrikos kolekcijos, įkvėptos XX a. architektūros srovių. vasario 27 dieną (ketvirtadienį) 17 val. Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje
Netoli Kladno miesto Čekijoje įrengtas naujas tiltas padeda per upelį pasiekti kapinaites. Betoną jo statybai pasitelkę projekto autoriai stengėsi kuo labiau įsiklausyti į subtilią vietos gamtinę aplinką. Greičiausia, todėl statinys gavosi jautrus architektūrinis potėpis joje, kitaip nei Lietuvoje,
Viršuliškių miško parkas pradėtas „apgyvendinti“ 3 m dydžio betoninėmis skulptūromis. Jų autorius – skulptorius Mykolas Sauka – sako, kad nuošalų ir tik vietos gyventojų lankomą pušyną tarp sovietinių daugiabučių pasirinko specialiai, jog toliau nuo miesto centro susikurtų
Meksikos miesto Boka del Rijaus naujoji koncertų salė menkai teprimena įprastą šios kultūrinės paskirties statinį. Vietinės firmos „Rojkind Arquitectos“ projektuotojai jį sukomponavo iš grubaus paviršiaus „betoninių luitų“, kurie architektūriškai užsimena tiek apie jūrą nuo upės žiočių skiriantį
Šiandien Kauno senamiestyje, projektų erdvėje „Kabinetas“ atidaroma Luko Šiupšinsko personalinė paroda „CON:create“. Autorius darbuose naudoja įvairias meninės raiškos formas – grafiką, fotografiją, animaciją, tačiau dažniausiai kuriama skulptūra.
Atrodo, jau netolimoje ateityje bus statinių, kone nepavaldžių laikui. Būtent šia linkme nuoširdžiai pluša net kelių Didžiosios Britanijos universitetų mokslininkų komanda, kurianti bei lauko sąlygomis išbandanti savaime susitaisančio ar „išsigydančio“ betono sistemas.
Betonas – viena dažniausiai statybose naudojamų medžiagų. Tačiau ši medžiaga dar gali būti gerokai patobulinta. Kauno technologijos universiteto mokslininkai neseniai sukūrė ypatingai stiprų betoną, kuris 8 kartus tvirtesnis, todėl jo konstrukcijos gali būti 8 kartus lengvesnės ir
Jauki ir maloni medinė terasa – daugelio svajonė. Vis dėlto lauke naudoti medį ne visada yra praktiška ar patogu. Tokiu atveju gali padėti vokiečių kompanijos „Klostermann“ betoninės lentos „Massimo Dielen“, kurių dizaino sprendimas Vokietijos dizaino konkurse „German
3 nagingi Argentinos architektai pasiūlė praktišką būdą panaudoti kone kiekvienoje statybos aikštelėje randamas atliekas. Jie iš plieno ir betono sukūrė taburetę, kurią galima naudoti tiek pačiose statybose, tiek ir buityje – pavyzdžiui, balkone, lauko terasoje ar sode.
Miltų maišai aktualiausi kepėjams, jų turinį mikliai sunaudojantiems batonams, duonai ar kitiems kepiniams. Tačiau vėliau jie gali praversti ir… tarkim, interjero kūrime. Štai vieno Niujorko kepėjo miltų maišai savo įspaudus paliko banguotoje baro-restorano sienoje, suprojektuotoje bei realizuotoje
Daugelis betoną įsivaizduoja kaip pilką, nuobodžią ir grubią medžiagą. Tačiau pastaroji taip pat gali būti ir subtili bei elegantiška. Būtent tokios yra serijos „Crisp“ betono apdailos plytelės, gaminamos Vengrijoje įsikūrusioje kompanijoje KAZA.
Kompanija „Judge Furniertechnik“ sukūrė kompozicinę medžiagą „Light concrete“ (liet. „Lengvasis betonas“), kuri interjere gali pakeisti betoną. Šis betoną tikroviškai imituojantis gaminys pripažintas vienu geriausiu interjero inovacijos srityje.
Vokietijos Zygeno miesto ežerėlio pakrantėje neseniai drąsiai pakibo modernus paviljonas (arch. „Ian Shaw Architekten“). Šis baltojo betono statinys išsiskiria gana neįprasta dvejopa paskirtimi bei dera vietos kraštovaizdyje, kuriame miestas susitinka su gamta.
Architektūros pasaulis gedi – baigdamas savo 104-uosius gyvenimo metus, mirė žymus brazilų architektas, Pritzkerio architektūros premijos laureatas Oskaras Niemeyeris. Tai visa Brazilijos architektūros epocha, nes šis brazilų architektas yra suprojektavęs svarbiausius savo šalies sostinės statinius: Nacionalinių kongresų
Firmos „Beckmann-N’Thepe“ architektai universiteto Marne-la-Vallee biblioteką Paryžiaus priemiestyje projektavo atsižvelgdami į vietos istorinę aplinką. Dėl to pastato išorėje naudojo ne vien stiklą, bet ir specialų žemės išvaizdos rudą betoną. Beje, dėl pastarojo architektūrinio sprendimo ši biblioteka, skirtingai
Jaunas olandų dizaineris Dikas Scheepersas (Dik Scheepers) eksperimentuoja su senokai žinoma, tačiau gana retai naudojama ekologiška statybine medžiaga – Papercrete. Jis šį popieriaus bei cemento mišinį derina gana sunkios išvaizdos balduose, kurie ypač tiktų „loftams“ ar kitai
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001