2016 metų Pritzkerio architektūros premijos laureatu tapo savo kūryboje architektūros disciplinos ribų nepaisantis Čilės architektas Alejandro Aravena. Tai jau 4-asis Pietų Amerikos architektas, nusipelnęs „architektūros Nobelio“. Laureato iškilminga apdovanojimo ceremonija numatyta balandžio 4 dieną Jungtinių tautų būstinėje, Niujorke.
INOVATYVIAI IR EFEKTYVIAI
48 metų architektas A.Aravena tapo 41-uoju Pritzkerio premijos laureatu ir pirmuoju Čilės architektu, apdovanotu šia prestižine architektūros premija. „Vertinimo komisija išrinko architektą, kuris gilina mūsų supratimą, kas iš tikrųjų yra geras projektas“, – žiuri sprendimą komentavo jos pirmininkas T.Pritzkeris.
Santjago mieste praktikuojantis architektas A.Aravena yra suprojektavęs įspūdingų pastatų ne vien gimtojoje Čilėje, bet ir JAV, Kinijoje, Šveicarijoje. Tarp jų – Čilės katalikiško universiteto Matematikos fakultetas (1999 m.), Architektūros fakultetas (2004), Medicinos fakultetas (2004), „Siamo bokštai“ (2005), UC Inovacijos centrą (2014). Šie energetiškai efektyvūs pastatai į vietos klimatą reaguoja savo inovatyviais efektyviais fasadais, aukštų planais bei garantuoja saulės šviesą ir gyvas susirinkimų erdves. Šiuo metu Šanchajuje statomame kompanijos „Novartis“ biurų pastate erdvės sumaniai suprojektuotos skirtingiems darbo būdams – individualiam, kolektyviniam, formaliam, neformaliam.
AKTUALIZUOJA SOCIALINES PROBLEMAS
Architektas A.Aravena taip pat yra suprojektavęs Montessori mokyklą Santjage (2001), St. Edwardso universiteto bendrabutį (2008) JAV, baldus „Vitros“ kėdžių muziejui Vokietijoje (2010), rašytojo Jano Michalski'o fondą Šveicarijoje (2015), Ayelén mokyklą (2015) Čilėje ir kt. Nuo 2001 metų dirbdamas su firma „Elemental“ jis taip pat suprojektavo 2.500 socialinių būstų.
„Žvelgdami atgal, mes esame labai dėkingi. Tai ne individualus pasiekimas. Architektūra yra kolektyvinė disciplina“, – už šį apdovanojimą dėkojo 2016 metų Pritzkerio premijos laureatas.
Pastaraisiais metais nusprendusis apdovanoti japoną Shigeru Baną (2014), vokietį Frei Otto’ą, Pritzkerio (2015) ir A.Araveną, Pritzkerio premijos vertinimo komisija rodo dėmesį architektams, kurie bando praplėsti architektūros disciplinos ribas ir kurių sprendimai padeda spręsti šiuolaikines socialines problemas.
Beje, architektas A.Aravena bus šių metų Venecijos architektūros bienalės pagrindinės parodos vadovas.
Parengta pagal Pritzkerio premijos informaciją.
Užpelkis
( 2016-01-17 )
Po prichvatizacijos Kalniečių prekybos centras ėmė panašėti į Gariūnus-2. Atsirado daugybė įvairaus „dizaino“ ir „šrifto“ iškabų-logotipų reklamuojančių vietinių „mados namų“ produkciją ir paslaugas. Kadangi išorėje architekto buvo pridaryta daugybė kažkokių užkaborių ir „zakaulkų“, tai pašlijus drausmei visuomenėje jie tapo nemokamais viešaisiais tualetais, o tiksliau – lauko išvietėmis. Iš Savanorių pusės nušvito toks neatsiejamas nuo lietuvio sąmonės „Maxima“ užrašas išpildytas rusišku sodriai raudonu-mėlynu akcentu. „Apie viską pagalvota“. Labai norėtusi, kad šio statinio neliktu, nes atrodo jis klaikiai. Bet to nebus – kažkas kažką paklijuos iš vienos ar kitos pusės, kažkokį užrašą prikals ir taip be pabaigos…
Užpelkiui
( 2016-01-15 )
Kažkada pravažiavau pro Kauno Savanorių prospektą-nebėra tų laiptelių,kažkoks juodas kubas vietoje jų. Kontekstualumo,manau-0.Centrinė dalis išgriauta,sugadintas nepataisomai tas centras…Kažkada buvo arch.įvykis Lietuvoje. Nors teko skaityti,kad iškilo pavojus ir Vilniaus VAI pastatui-vietoj jo lyg ir planuojama statyti kažką naujo…“Paveldas-ne šventa karvė“-kaip pasakė vienas nūnai labai besireklamuojantis „garsus“ veikėjas.
Užpelkis
( 2016-01-15 )
Dar vienas įrodymas, kad tik nacionalinis koloritas gali pelnyti pripažinimą. Pas šį architektą jaučiasi čilietiška dvasia. Nors pvz. praktiniu požiūriu, status laipteliai į antrą aukštą „labai patogūs“ senyviems žmonėms ir ypač su klubo sąnarių problemomis… Labai panašus „opusas“ buvo ir pas E. Miliūną „Kalniečių“ prekybos centre – kad patekti į II a. reikėdavo vos ne 100 laiptelių palypėti. Tikras išbandymas pensininkams. Bet šį projektą Miliūnas yra paminėjęs kaip geriausią savo darbą.
nuomonė
( 2016-01-14 )
Čia tai kontekstuali architektūra,kaip menas.Pas mus kartais net į rimtus europinius konkursus-parodas atrenkamos ir siunčiamos galimos pasaulinių objektų citatos, kartais nelabai turinčios ką bendro su kontekstu ar tradicijomis,o paskui stebimasi,kodėlgi lietuviški opusai nepatenka netgi į shortlisted kategoriją (skirtingai nuo estų)…Gal tie bimai,energetinės klasės,namų „pasyvumas“ ir infostatybos kiek sutrikdė mūsų vertintojų kriterijus?
mu-mu
( 2016-01-14 )
o gal kada ir mūsų euroremontiniai interjeriukai, namukai bus kam įdomūs…
taip
( 2016-01-14 )
Visada patiko skulptūriška, monumentali architektūra.
mnmn
( 2016-01-14 )
fantastiski darbai! superine architektura! aciu uz nauja varda!