Kauno senamiestis architektūriniais atradimais gali nustebinti net ir rūsyje. Būtent čia įsikūręs Keramikos muziejus, supažindinantis su dviem gana netikėtomis parodomis – italės Sandros Baruzzi „Užkerėti miestai“ ir lietuvės Ingos Likšaitės „Nauji pasakojimai, parašyti medžiu ant vandens“. Keramikos ir tekstilės darbų ekspozicijoms specifinį atspalvį suteikia ir istorinių rūsių aplinka.
KERAMIKINIAI MIESTAI IR POEZIJA
Nuo liepos pabaigos Kauno keramikos muziejuje eksponuotoje italų keramikės S.Baruzzi keramikos parodoje „Užkerėti miestai“ akį traukia autorės kuriamas gana neįprastas architektūrinis pasaulis. Dekonstruktyvistinių pastatų maketus primenantys keramikos objektai yra tuščiaviduriai it tikros pilys, daugiaaukščiai, namai, bokštai. Vis dėlto tai nėra tiesiog autorės fantazijos padiktuoti statiniai iš molio. Menininkė jų geometriškus tūrius drąsiai sugretina su gamtos pasaulio elementais – fantastinėmis žuvimis, debesimis, jūros vilnimis ir t.t.
Tokie keramikiniai urbanistinės aplinkos ir gamtos deriniai racionalesnį žiūrovą gali paskatinti susimąstyti apie mūsų civilizacijos, gamtos ir fantazijos sąsajas ar ribas. Tačiau jie suteikia kūriniams ir tam tikrą poetinę dimensiją – pakylėja virš žemiškojo lygmens.
MEDŽIU ANT VANDENS APIE ARCHITEKTŪRĄ
Berlyne jau senokai kurianti tekstilininkė I.Likšaitė ypač linkusi eksperimentuoti. Tai akivaizdu ir žvelgiant į tematiškai gana vientisą jos naująją seriją „Nauji pasakojimai, parašyti medžiu ant vandens“. Pasak pačios autorės, ją sukurti įkvėpė ruduo mylimoje Palangoje. Šie darbai žiūrovo dėmesį prikausto ne vien meistriškais siūlų dygsniais, bet iki tol nematytais tekstilės lydiniais su tapyba, raižymu ar liejimu.
tačiau įdomiausia, jog anksčiau kinomatografiškais ir šokio judesio dinamika ar portretais tekstilėje daugelį žavėjusios menininkės darbuose šįkart ryškiai atsiskleidžia architektūrinis pradas. Lietuvos pajūrio melancholijos paženklintoje serijoje „Nauji pasakojimai, parašyti medžiu ant vandens“ greta pasikartojančio vandens ar jūros motyvo ryškiai matomas architektūrinis medžio jungimo elementas ar net pastatų siluetai, atvaizdai. Gali būti, jog todėl šios parodos atidarymas sutraukė gerą tuziną architektų.
„Šalia manęs visada buvo architektūra“, – PILOTUI.LT prisipažįsta žinomų Kauno-Palangos architektų Gintauto ir Irenos Likšų šeimoje užaugusi autorė. Šią parodą keramikos muziejuje (Rotušės a. 15) galima pamatyti iki ki spalio 18 dienos.
