Kol Kaunas nuo upių paniškai slepiasi už milžiniškų betono dambų, o Vilnius vis dar trypčioja prie Neries, latvių Liepoja drąsiai imasi prieigų prie vandens. Vos pasistačiusi „Didžiojo gintaro“ (lat. Lielais Dzintars) koncertų salę, ji greta numatė šiuolaikišką poilsio krantinę. Ką tik paskelbti surengto tarptautinio Trijų tiltų krantinės architektūros idėjų konkurso nugalėtojai, kurių idėjos turėtų ne tik miestą priartinti prie vandens, bet ir padėti Liepojai susigrąžinti Baltijos kurorto titulą.
IŠNAUDOS VANDENS POTENCIALĄ
Prie Baltijos įsikūręs 82.000 gyventojų Latvijos miestas neabejoja, kad išnaudoti vandens teikiamą potencialą visuomeniniais tikslais ne tik galima, bet ir būtina. Tuo įsitikino ir kai kurie lietuviai, šiltuoju metų laiku nuolat lankantys šį ambicijų vis labiau neslepiantį bei iš sovietmečio sąstingio jau kylantį Latvijos miestą.
Pradėjęs planingai tvarkyti kanalo krantinę, jis ką tik pasistatė ryškų šiuolaikinės architektūros vietoženklį – cilindro pavidalo „Didžiojo gintaro“ koncertų salę (arch. Volcker Ginke), tačiau tuo neketina apsiriboti. Miesto valdžia jau parengė kitą urbanistinį žingsnį gaivinant visuomeninį gyvenimą prie vandens – idėją poilsio krantinės tarp 3 kanalo tiltų. Nuo gyvosios muzikos klubo „Fontaine Palace“ ir „Didžiojo gintaro“ koncertų salės planuojama poilsio krantinė tęsis pro viešbutį „Linava Hotel“ ir galiausiai kanalą kirs ties senuoju nebeveikiančiu geležinkelio tiltu. Poilsio krantinės pabaiga numatytame Žirgų salos parke. Manoma, kad už kelių ar keliolikos metų ji taps viena svarbiausių miestiečių bei turistų laisvalaikio praleidimo vietų trečiajame Latvijos mieste, o gal – ir visoje Latvijos pakrantėje.
VERTINO TARPTAUTINĖ KOMISIJA
Kartu su panašių konkursų organizatoriais HMMD surengtas tarptautinis Liepojos trijų tiltų krantinės architektūros idėjų konkursas turėjo pasiūlyti būdą Latvijos miesto visuomeninį gyvenimą dar labiau priartinti prie vandens, o taip pat – surasti architektūrinę jungtį seno su nauja. Mat kanalo pakrantėje stovi keletas miesto istorinės architektūros objektų. Konkursinė užduotis apėmė 4 skirtingas funkcines programas – restorano-kavinės, naktinio klubo-baro, parodų erdvės-konferencijų salės ir konkurso dalyvių siūlomo turistų traukos objekto. Kaip skelbia konkurso organizatoriai, dalyvių pateikti pasiūlymai nustebino plačiu architektūros idėjų spektru.
Liepojos trijų tiltų krantinės architektūros idėjų konkursui patektus darbus vertino autoritetinga komisija: A.Martinez (Didžioji Britanija), A.Schwartz (JAV). A.E.Rauchut (Latvija), A.McKee (Prancūzija), C.M. Guimarães (Portugalija), C.Anderson (Prancūzija), G.Swaribathoro (Honkongas), G.H.Hoang (Prancūzija), M.Too (Singapūras), P.H.Baudart (Prancūzija), Si.McGown (JAV). Šios tarptautinės komisijos sprendimu apdovanoti darbai išpildė konkurso iškeltas užduotis, tačiau pasiūlė ir skirtingus patrauklius poilsio krantinės plėtros scenarijus. Jie taip pat atskleidė gana plačias krantinės galimybes patraukti tiek vietinius gyventojus, tiek ir į Liepoją atvykstančius turistus.
SURADO TINKAMĄ KONCEPCIJĄ
Vertinimo komisijos sprendimu, 1-oji vieta ir 3.000 JAV dolerių (beveik 3.000 eurų) premija paskirta architektams Sun Yu ir Zhao Xue. Nugalėtojų konkursinis darbas pasižymi aiškia struktūra – pasiūlyta milžiniško stalo pavidalo konstrukciją, kuri padėtų plėtoti reikiamas funkcijas jos viršuje, apačioje bei greta. Šis gatvės ir vandens ribojamas architektūrinis „stalas“ taip pat padėtų suvaldyti vietos mastelį. Projektinį pasiūlymą architektūriškai suartikuliuoja jame reguliariai įkomponuoti geometriniai tūriai, o šio urbanistinio elemento viršus – kone ideali vieta įrengti viešą terasą. Konkurso vertinimo komisija atsižvelgė ir į tai, jog pasiūlytas architektūrinis-urbanistinis sprendimas lestų ne tik originaliai suderinti programos laikinąsias bei nuolatines funkcijas, o taip pat – tiktų statybą dalinant etapais ar pradėtą architektūrinę kompoziciją sugalvojus krantine pratęsti toliau.
2-osios vietos laimėtojai – architektai Ka Leung Yuen ir Sze Kwan Wan – pasitelkė arkos motyvą. Šio konkursinio darbo autoriai pastebėjo, jog pastaroji architektūrinė forma architektūriškai jungia, tačiau ir leidžia pabrėžti autonomiją. Toks arkos universalumas suteiktų galimybę išplėtoti reikiamas viešąsias funkcijas priderinant tam reikalingą medžiagą bei apvalkalą.
3-čiają vietą laimėjęs Pablo Rodríguez Parada, projekte originaliai derino taisyklingą miesto struktūrą su netaisyklingą pakrantę. Tai jam pavyko sugretinus dvi skirtingas tipologijas – visuomeninės aikštės ir rekreacinio parko, tarp kurių įkomponavo programai išpildyti reikalingus statinius. Pirmoji numatytą prie gatvės, o antrasis, pagal sumanymą, būtų organiškai „išaugtas“ iš kanalo pakrantės.
LATVIAI RODO PAVYZDĮ KAIMYNAMS
Liepojos Trijų tiltų krantinės konkurse taip pat paskirtos 6 paskatinamosios premijos, kurių nusipelnė James Ferello ir Connor Brindza; Jeffrey A. Pinheiro ir Derek Zero; Ericka Song; Sherif Sugiyama, Sherif Sugiyama ir Wilson Kessel; KOHKI HIRANUMA; Iryna Volynets ir Mary Protsyk.
Latviai tiki, jog atnaujinta ir patrauklia poilsio vieta paversta 3 tiltų krantinė Liepojai padės susigrąžinti sovietmečiu prarastą Baltijos kurorto vardą. Šį sumanymą įgyvendinti ir idėją „patikrinti“ manoma per 5-6 metus.
Žvelgiant su kokiu entuziazmu ir išmanymu kaimynai imasi miesto tvarkymo darbų, priežasčių abejoti šiais planais kol kas nėra. Reikėtų paminėti, jog miesto gaivinimo pasitelkiant vandenį strategija įgyvendinama pavyzdingai – ryžtingai, nuosekliai. Ko akivaizdžiai trūksta mūsų didiesiems miestams. Tame pačiame klimate gyvenantys latviai, planuodami miestą ir jo visuomeninį gyvenimą, nebijo ir svyruojančio vandens lygio, nei dažnų darganų ar trumpo vasaros sezono. Mūsų architektūrinius konkursus lydintys nuolatiniai skandalai ar iš po stalo ištraukiami milijoninės vertės projektai greičiausia byloja, jog nepriaugome ir prie demokratiško, nesuinteresuoto mąstymo, kuris būtinas galvojat apie miestų ateitį, pilnavertį visuomeninį gyvenimą, jaukią ir saugią aplinką.
Parengta naudojantis HMMD informacija.
mnmn
( 2015-09-14 )
net latviai mus lenkia. liksim su betonu ant upes kranto vieni