Pasak LR Susisiekimo ministerijos, sprendimas sujungti Lietuvos oro uostus pasiteisino – Vilniaus, Kauno ir Palangos oro vartai šiemet skaičiuoja išaugusius keleivių ir skrydžių kiekius, didėjančius pardavimus ir grynąjį įmonės pelną. Teigiama, kad per pirmųjų bendros veiklos metų penkis mėnesius Lietuvos oro uostų veiklos efektyvumas, palyginti su pirmais penkiais praėjusių metų mėnesiais, išaugo 11 proc. Europos Sąjungai nusprendus nebefinansuoti oro uostų veiklos, aviacinių ir neaviacinių pajamų augimas yra kritiškai svarbus norint išlaikyti ir plėsti brangią infrastruktūrą.
Kaip skelbia LR Susisiekimo ministerija, Lietuvos oro uostų aviacinių ir neaviacinių paslaugų pardavimai per pirmuosius penkis šių mėnesius, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 13 proc. Išaugę pardavimai leido įmonei uždirbti daugiau grynojo pelno – lyginant su pernai metų sausio-gegužės mėnesiais, grynasis įmonės pelnas yra 65 proc. didesnis. Vienam Lietuvos oro uostų darbuotojui per 5 šių metų mėnesius teko 2.700 keleivių, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai metais, veiklos efektyvumas padidėjo 11 proc.
Pagal Lietuvos oro uostų strategiją, Vilniaus oro uostas yra pagrindinis šalies oro uostas, Kauno oro uostas, vykdantis investicinį „AeroHub KUN“ projektą, taps su aviacija susijusių verslų baze, o Palangos oro uostas orientuojasi į Baltijos jūros regiono skrydžius. Šiuo metu iš Lietuvos oro uostų galima skraidyti 60 krypčių, čia veikia 17 oro bendrovių. Tikimasi, kad trys šalies oro uostai šiemet aptarnaus daugiau nei 3,8 mln. keleivių. Per pirmąjį 2015 m. pusmetį per Lietuvos oro uostus jau keliavo 1,9 mln. keleivių.
Siekiant dar didesnio Lietuvos oro uostų veiklos efektyvumo ir naudos valstybei, artimiausiu metu žadama pradėti valdyti ir plėtoti įmonę koncesijos būdu.
Parengta pagal Susisiekimo ministerijos informaciją.
