Siekiant užtikrinti Klaipėdos senamiesčio ir jo teritorijos išsaugojimą bei Klaipėdos senamiesčio teritorijoje ir apsaugos zonoje taikomų paveldosaugos reikalavimų įteisinimą, rengiamas Klaipėdos senamiesčio tvarkymo planas. Su VĮ „Lietuvos paminklai“ parengta šio specialiojo plano koncepcija jau galima susipažinti internetu.
XIII amžiuje Klaipėda pradėjo kurtis kairiajame, pietiniame Danės (Dangės) upės krante, šiek tiek į rytus nuo jos deltos, tuo pačiu ir nuo Kuršių marių kranto. Pradėtos statyti pilys, bažnyčios, namai. XV a. viduryje miestas jau ėmė aktyviai reikštis ir kaip jūrų uostas. Klaipėdos senamiestis ypač nukentėjo ne vien per laikas nuo laiko jame kildavusius gaisrus, bet ir 1945 metais jį užimant Raudonajai armijai. Neliko bažnyčių.
Taigi, seniausioji uostamiesčio dalis savąja raida, užstatymo charakteriu bei išlikimo laipsniu nėra vienalytė, todėl atskiromis jos vietoms tvarkyti taikytini skirtingi urbanistiniai apribojimai. Pastaruosius turėtų padėti sureguliuoti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus įsakymu nuo 2012 metų rengiamas specialusis planas. Senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 16075) planavimo pagrindinis tikslas – užtikrinti Klaipėdos senamiesčio ir jo teritorijos išsaugojimą bei Klaipėdos senamiesčio teritorijoje ir apsaugos zonoje taikomų paveldosaugos reikalavimų įteisinimą.
Specialiojo plano organizatorius – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, rengėjas – VĮ „Lietuvos paminklai“. 927.332 m² plotą Klaipėdos miesto istorinės dalies specialusis planas rengiamas supaprastinta tvarka. Su jos koncepcijos stadija jau galima susipažinti internetu. Su kita planavimo medžiaga galima susipažinti planavimo organizatoriaus funkcijų vykdytojo patalpose (Tomo g. 2, Klaipėda).
Parengta pagal Klaipėdos savivaldybės informacija.
