Lietuvos nacionalinis muziejus pakvietė pasidairyti po istorinį Šnipiškių priemiestį. Vasario 5 dieną (ketvirtadienį) senajame arsenale XIX a Šnipiškes pristatys istorikas dr. Vytautas Jogėla. Tai ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklo „Vilniaus istorijos atspindžiai: XIX–XX a.“ dalis.
Vasario 5 dieną, 17 val. Vilniuje, Senajame arsenale (Arsenalo g. 3) istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Jogėla apžvelgs XIX amžiaus Šnipiškes. Bus pristatyti minėto laikotarpio Vilniaus priemiesčiai, bus galima sužinoti apie Šnipiškių gatvių raidą ir planavimą, gyventojus, ūkinę jų veiklą ir religinį gyvenimą.
Pastaraisiais metais sparčiai perstatomų Šnipiškių istorinė raida iki šiol nėra plačiau tyrinėta. Pirmosios žinios apie šį priemiestį yra žinomos nuo XVI a. pradžios. Jis iš pradžių vystėsi gana lėtai. Čia buvo įvairių savininkų valdos, tačiau laikui bėgant didžioji Šnipiškių dalis tapo Radvilų nuosavybe. Kiek spartesni pokyčiai pastebimi tik nuo XVIII a. pradžios. Pradedamos statyti bažnyčios ir sinagogos, įsikuria vienuolynai, daugėja gyventojų.
Priemiesčio žemė mažai derlinga, tačiau svarbiausias šios vietovės privalumas – molio ir kalkių telkiniai. Pasinaudoję šia gamtos dovana vietiniai gyventojai ir posesijų savininkai pradėjo steigti plytines ir kalkių degyklas. XIX a. Šnipiškės tampa svarbiausiu plytų ir keramikos gamybos centru.
XIX a. antroje pusėje pastebimas ryškesnis gyventojų gausėjimas. Čia pradeda kurtis didesnės įmonės, o XX a. pradžioje pastatoma pirmoji miesto elektrinė. Tuo metu Šnipiškėse jau gyvena apie 3.000 žmonių.
Parengta pagal Lietuvos nacionalinio muziejaus informaciją.
